Bebop muzika yra džiazo stilius, pasižymintis sudėtingomis, nenuspėjamomis ir eksperimentinėmis melodijomis. Šis žanras atsirado 1940-aisiais ir 1950-aisiais kaip visiškas nukrypimas nuo riboto bigbendo muzikos, kito džiazo stiliaus, garsų.
„Bebop“ muzika mėgsta mažus keturių–šešių žaidėjų ansamblius, kitaip nei bigbendinė muzika, kurią sudaro dešimties ar daugiau muzikantų grupės. Mažos grupės suteikia daugiau solo galimybių, o bebop džiazas akcentuoja žaidėjų solo, kurie buvo negirdėti su bigbendo muzika. Bebop muzikantai bendrauja vieni su kitais ir dažnai improvizuoja dainas, todėl džiazas tampa asmeniškesnis ir intymesnis.
Atsiradus bebop muzikai, džiazo muzikantai tapo panašesni į tyrinėtojus, eksperimentuotojus ir mokslininkus, o ne į pramogautojus. Šie muzikantai bandė sugalvoti muziką, kuri paprastam muzikantui neatėjo savaime.
Bebop skolinasi tiek bliuzo, tiek svingo muzikos elementus ir sujungia šiuos stilius su savo unikaliu skambesiu. Bebop muzikantai akcentuoja ritmo sekcijos vaidmenį. Sudėtingos melodijos ir akordų progresijos, eksperimentavimas su melodijų akcentų išdėstymu, nesuderinami garsai, suplokštintos kvintosios natos naudojimas, greiti tempai ir netradicinis chromatiškumas – visa tai būdinga šiam žanrui. Netaisyklingos frazės ir vaikščiojančio boso naudojimas yra kiti įprasti šio tipo džiazo elementai.
Bebop yra skirtas klausytis, o ne šokti. Šio tipo muzika siūlo asmeniškesnį, ekscentriškesnį skambesį nei ankstesni džiazo stiliai, o klausytojus apima egzistencinė nuotaika. Atsiradus bebop muzikai, džiazas tapo muzika elitui, o ne muzika masėms. Šis džiazo stilius buvo siejamas su intelektualais ir intelektualizmu.
Pirmieji šio naujo stiliaus kūrėjai buvo trimitininkas Dizzy Gillespie, alto saksofonininkas Charlie Parkeris, būgnininkas Maxas Roachas ir pianistas Thelonious Monk. Bebop buvo viskas, ko nebuvo bigbendo muzika. Daugelis bebop džiazo atlikėjų manė, kad bigbendo muzikantai yra išparduoti ir norėjo sukurti naują išradingą muzikos stilių. Teigiama, kad bebop muzika prasidėjo Monroe’s Uptown House ir Minton’s Niujorke.
Bebop muzikantai taip pat nukrypo nuo įprastų kitų džiazo stilių madų. Kitaip nei bigbendo muzikantų dėvimi kostiumai, bebopo atlikėjai pirmenybę teikė aprangai, kurią sudaro skrybėlė ir akiniai nuo saulės bei ožka.
Terminas „bebop“ buvo sukurtas iš atsitiktinių, beprasmių posakių apie „scat“ dainavimą, nors kai kurie „bebop“ muzikantai šį naują muzikos stilių vadino tiesiog „šiuolaikiniu džiazu“.