Begalinės beždžionės teorema yra teorema, leidžianti manyti, kad jei hipotetinę beždžionę pastatysite prieš rašomąją mašinėlę neribotam laikui, beždžionė galiausiai sukurs visus Williamo Shakespeare’o kūrinius. Ši teorija dažnai minima populiariojoje kultūroje, o kai kurie matematikai netgi bandė analizuoti, ar teorija yra teisinga, ar ne. Jų skaičiavimais, Šekspyrui nereikia bijoti dėl savo reputacijos; tokio įvykio tikimybė labai labai artima nuliui.
Begalinės beždžionės teoremą galite išgirsti keliais būdais. Pavyzdžiui, žmonės gali sakyti, kad beždžionių skaičius yra begalinis, o laikotarpis nenurodytas. Šekspyras taip pat gali būti pakeistas kitais žymiais autoriais. Idėja yra sukurti juokingą sceną, kai būrys simianų be jokios aiškios priežasties daužosi į rašomąsias mašinėles ir iš tikrųjų sukuria kažką stulbinamo.
Biologai, kurių specializacija yra primatai, teigia, kad begalinės beždžionės teorema turi daug trūkumų, nes beždžionė ar beždžionės taip pat gali daužyti klaviatūrą akmeniu arba ant jos šlapintis. Beždžionės, kurioms buvo pristatytos rašomosios mašinėlės ir klaviatūros, paprastai gamina kūrinius, susidedančius tik iš vienos raidės, o kelios gretimos raidės buvo įmestos variacijai, iliustruojančios faktą, kad beždžionės iš tikrųjų negali rašyti atsitiktinai.
Jei pakeisite beždžionę į atsitiktinį išvesties įrenginį, šio įvykio tikimybė yra didesnė, nors ir ne daug. Williamas Shakespeare’as yra ypač blogas pavyzdys, nes jo kūryba buvo labai vaisinga, ir yra absurdiška teigti, kad jis gali būti sukurtas visiškai atsitiktinai. Tačiau kai turite dirbti su begalybe, visko gali nutikti, o jei dėl tikimybės yra vienas dalykas tikras, tai ta tikimybė gali būti labai nenuspėjama.
Kai kurie žmonės kritikuodami evoliuciją naudoja begalinės beždžionės teoremą, teigdami, kad tikimybių matematika nėra palanki gyvybės vystymuisi Žemėje, jau nekalbant apie evoliuciją, todėl turėjo būti įtraukta Dievo ranka. Taip pat galite išgirsti nuorodų į šią teoriją kritinėse knygų apžvalgose, kurios leidžia manyti, kad beždžionių grupė galėjo pasirodyti geriau nei blankus autorius.