Bejgli yra pyragas, pagamintas iš saldžios tešlos, iškočiotos su smulkintų aguonų įdaru. Kai kuriais atvejais vietoj aguonų naudojami graikiniai riešutai, taip pat yra receptų, kuriuose reikalaujama derinti graikinius riešutus ir aguonas. Nepriklausomai nuo ingredientų, gautas įdaras turi būti saldus, bet ir šiek tiek kartokas. Vengrijos virtuvės dažnai priskiriamos šio pyrago išradimui, tačiau jis taip pat populiarus daugelyje kitų Vidurio Europos ir Rytų Europos šalių.
Gana įprasta, kad bejgli į šventines užtepas. Šalyse, kuriose bejgli yra populiarūs, gana įprasta, kad šie kepiniai patiekiami per Kalėdas ir Velykas. Žinoma, kepinys buvo pristatytas ir šalyse, į kurias migravo tautos iš Vidurio ir Rytų Europos. Yra nemažai virtuvių, kurių kepiniai yra panašūs, nors ir ne identiški, į bejgli. Šie kiti aguonų suktinukai kilę iš Kroatijos, Lenkijos, Austrijos ir Lietuvos.
Be aguonų yra nemažai ingredientų, kurie naudojami bejgliams gardinti. Tešlai, įdarui arba abiem pagardinti galima naudoti citrinos žievelę arba citrinos žievelę. Kartais vietoj citrinų naudojami apelsinai. Bejgli įdarui aromatizuojantys, saldinantys ir gilumo suteikiantys ingredientai yra medus ir razinos. Bejgli įdarą susukus į tešlą, apkepas kepamas iki auksinės rudos spalvos. Daugeliu atvejų gautas kepalas supjaustomas virtuvėje prieš pateikiant jį prie stalo, kad visi galėtų mėgautis.
Šiam kepiniui pagardinti ir pasaldinti galima naudoti įvairius priedus. Kai kuriais atvejais tešla bus padengta paprastu baltu glaistu, kai jis bus tinkamai iškeptas ir atvėsti. Kitais atvejais tešla glazūruojama prieš dedant į orkaitę kepti. Vengrijoje įprasta bejgli patiekti per Kalėdas kartu su raudonųjų serbentų vynu. Kitais atvejais jis patiekiamas su desertu ir kartu su kitais populiariais desertiniais gėrimais.