Belaidis vietinis tinklas (WLAN arba belaidis LAN) susideda iš dviejų ar daugiau kompiuterių, kurie belaidžiu ryšiu bendrauja radijo bangomis. Tai skiriasi nuo laidinio LAN, kuriame kiekvienas tinklo kompiuteris yra fiziškai susietas su eterneto kabeliu prie serverio tinklo jungiklio arba šakotuvo.
Pagrindinę visų tinklų struktūrą sudaro pagrindinis kompiuteris arba serveris, kartu su prijungtais įrenginiais, vadinamais klientais. Serveryje paprastai yra įdiegtos dvi Ethernet tinklo sąsajos plokštės (NIC) ir programinė įranga, galinti palaikyti tinklą. „Microsoft Windows“ operacinėse sistemose nuo „Windows 98 Special Edition“ (SE) yra integruota tinklo galimybė, tačiau yra ir trečiosios šalies tinklo programinė įranga. Paprasto namų belaidžio LAN atveju stalinis kompiuteris gali būti serveris, o nešiojamasis kompiuteris gali būti klientas.
Tarkime, kad darbalaukyje yra skaitmeninės abonentinės linijos (DSL) ryšys – didelės spartos interneto paslauga. Norint bendrinti interneto ryšį per belaidį LAN, darbalaukis bus fiziškai prijungtas prie belaidžio DSL modemo. Belaidžiame DSL modeme taip pat gali būti įmontuotas tinklo jungiklis arba maršruto parinktuvas. Šie du įrenginiai palaiko duomenų srautą į tinkamą tinklo įrenginį. Jei jie nėra įmontuoti į modemą, juos teks įsigyti atskirai.
Ryšiai nuo darbalaukio serverio prie DSL modemo, jungiklio ir maršrutizatoriaus atliekami fiziniais eterneto kabeliais. Tačiau klientams nereikia laidų. Vietoj to, kiekviename įrenginyje turi būti įdiegtas belaidis NIC. Tai gali būti PCMCIA NIC, USB įrenginys ar net vidinis belaidis NIC. Daugelis, bet ne visi, belaidžiai NIC turi mažą anteną.
Kai belaidis LAN yra nustatytas serveryje ir kliente, mašinos gali bendrauti siųsdamos ir priimdamos duomenis radijo bangomis. Dėl to belaidis LAN yra labai patogus, nes klientas gali likti mobilus bet kur tinklo transliavimo diapazone. Galima dirbti su nešiojamuoju kompiuteriu bet kurioje namo patalpoje – net daugeliu atvejų kieme – ir vis tiek dalytis tinklo ryšiu iš serverio.
Biure belaidis LAN užtikrina greitą ryšį su mobiliuoju personalu. Taip pat išvengiama brangių išlaidų, susijusių su eterneto kabelio eksploatavimu visame pastate, o tai užtikrina lengvą ir lengvą kompiuterių ryšį tarp klientų. Kadangi į klientus nėra laidų, vienas pagrindinių belaidžio LAN privalumų yra paprastas įdiegimas. Belaidžiai LAN taip pat suteikia daugiau lankstumo nei laidiniai LAN ir yra pigesni.
Du belaidžio LAN trūkumai yra tai, kad norint apsaugoti jį nuo įsibrovimo, reikia atlikti dar kelis veiksmus; ir jis gali būti lėtesnis ir, jei yra trikdžių, mažiau patikimas nei laidinis tinklas. Tačiau, tobulėjant technologijoms, priklausomybės greitis nuolat gerėja. Kai kurios belaidžių LAN konfigūracijos gali konkuruoti su laidiniais tinklais.
Belaidžio ryšio technologijos standartai žymimi raidėmis. Belaidis „g“ standartas užtikrina 54 megabitų per sekundę (mbps) greitį. Naudojant papildytas technologijas, tokias kaip naujausios kelių įvesties kelių išėjimų (MIMO) atmainos, sparta gali siekti 100 Mbps. Tai yra apie vidutinio DSL ryšio ir laidinio tinklo greitį. Ankstesni belaidžio LAN standartai „a“ ir „b“ yra lėtesnės technologijos.