Belataceptas yra vaistas, vartojamas į veną arba injekcijomis, siekiant išvengti ūminio persodinto inkstų atmetimo suaugusiems pacientams. Tai T-ląstelių kostimuliacijos blokatorius, vartojamas kartu su kitais imunosupresantais, siekiant padėti palaikyti naujojo inksto funkcionavimą. Belatacepto vartojimas gali padidinti paciento riziką susirgti limfoproliferaciniu sutrikimu po transplantacijos (PTLD); ši rizika yra didesnė, jei pacientas niekada nebuvo paveiktas Epstein-Barr viruso (EBV). Šį gydymą 2011 m. birželio mėn. patvirtino Jungtinių Valstijų maisto ir vaistų administracija (FDA) ir jis parduodamas su prekės ženklu Nulojix®.
Kiekvienas organo persodinimas yra susijęs su atmetimo rizika. Žmogaus kūnas gali atpažinti persodintą organą kaip svetimą ir mobilizuoti imuninę sistemą, kad jį atakuotų ir bandytų atmesti. Imunosupresantų skyrimas padeda sumažinti šią riziką, nors tai padarius pacientas tampa pažeidžiamas infekcijų ir kitų komplikacijų.
15 m. birželio 2011 d. FDA patvirtino belataceptą pacientams, kuriems persodintas inkstas. Šis gydymas veikia kartu su kitais imunosupresantais ir kortikosteroidais, kad būtų išvengta ūminio atmetimo ir persodintas inkstas veiktų. Nors belataceptas gali būti švirkščiamas, jis paprastai skiriamas 30 minučių trukmės intraveninėmis infuzijomis.
Šis vaistas yra selektyvus T ląstelių kostimuliacijos blokatorius. Tai sulietas baltymas, selektyviai blokuojantis T-ląstelių kostimuliaciją – esminį veiksmingo imuninio atsako komponentą. Trukdydamas šiam procesui, belataceptas sumažina organizmo gebėjimą pradėti imuninės sistemos ataką apskritai ir padeda sumažinti ūminio organo atmetimo, kaip svetimkūnio organizme, riziką.
Nors imuninės sistemos susilpnėjimas gali užkirsti kelią organo atmetimui, taip pat pacientas tampa pažeidžiamas infekcijoms ir ligoms, kurių organizmas paprastai galėtų apsisaugoti. Belataceptu gydomiems pacientams yra didesnė rizika susirgti tam tikromis vėžio formomis, pvz., odos vėžiu, smegenų infekcija, vadinama progresuojančia daugiažidinine leukoencefalopatija, ir kitomis ligomis, pvz., tuberkulioze. Pacientas taip pat gali užsikrėsti kitomis sunkiomis bakterinėmis, grybelinėmis ar virusinėmis infekcijomis dėl susilpnėjusios imuninės sistemos atsako. Todėl pacientai, vartojantys šį vaistą, turėtų vengti saulės spindulių ir gyvų vakcinų.
Prieš FDA patvirtinimą belataceptas buvo įvertintas trijuose tyrimuose, kuriuose dalyvavo daugiau nei 1,200 pacientų. Dažni šalutiniai poveikiai, apie kuriuos pranešta, yra anemija, vidurių užkietėjimas ir šlapimo pūslės ar inkstų infekcija. Kai kuriems pacientams patinsta pėdos, kulkšnys ir kojos.
Labiausiai nerimą keliantis galimas šio gydymo šalutinis poveikis yra padidėjusi PTLD išsivystymo rizika. PTLD yra vėžio rūšis, kuriai būdingas spartus baltųjų kraujo kūnelių augimas reaguojant į persodintą organą. Ši rizika yra didžiausia pacientams, kurie anksčiau nebuvo paveikti EBV – virusu, sukeliančiu mononukleozę.
EBV pernešama maždaug 80 procentų persodintų organų. Dėl to pacientas, kuris anksčiau nebuvo paveiktas, negalės sukurti veiksmingo imuninės sistemos atsako, jei užsikrės po transplantacijos. Belatacepto vartojimas toliau silpnina imuninę sistemą, todėl šį gydymą turėtų atlikti tik tie pacientai, kuriems buvo ištirtas EBV.
Kadangi šis gydymas skiriamas į veną, medicinos specialistai gali geriau užtikrinti, kad pacientai, kuriems atlikta transplantacija, vartoja vaistus. Šis gydymas nebuvo patvirtintas jaunesniems nei 18 metų asmenims. Nuo 2011 m. belataceptą gali skirti tik pacientai, kuriems persodintas inkstas.