Skaičiuojant bendroji atmintis yra atminties talpa, kurią vienu metu gali pasiekti ir naudoti kelios skirtingos programos, leidžiančios toms programoms dalytis duomenimis ir išvengti perteklinių tos pačios informacijos kopijų kūrimo. Programos gali būti nustatytos veikti skirtinguose procesoriuose arba visos naudoja tą patį procesorių. Kartais žinomas kaip lygiagretusis arba lygiagretusis skaičiavimas, šis metodas leidžia keliems vartotojams dalytis duomenimis, nereikia jų nukopijuoti į kitą programą, o tai padeda sutaupyti galutinių vartotojų laiko ir efektyviau naudoti sistemos išteklius.
Paprastai bendroji atmintis, susijusi su faktine aparatine įranga, reiškia laisvosios kreipties atminties (RAM), kuri yra prieinama tam tikroje kelių procesorių kompiuterinėje sistemoje, blokų naudojimą. Šioje aplinkoje keli skirtingi procesoriai gali išnaudoti turimą atmintį nesukeldami jokių trukdžių ar nesumažindami kitų procesorių efektyvumo. Tai reiškia, kad visi procesoriai iš esmės dirba su tuo pačiu programų rinkiniu, nesulėtinant faktinių užduočių, kurias atlieka kiekvienas procesorius.
Yra galimybė, kad naudojant bendros atminties sąranką gali kilti bent keletas problemų. Šis metodas turi tam tikrų apribojimų, kiek procesorių iš tikrųjų galima įtraukti į kelių procesorių sistemą. Taip yra todėl, kad procesoriai kartais saugo talpyklą. Esant mažesniam procesorių skaičiui, tai neturi didelės įtakos sistemos efektyvumui. Norint išvengti tokio tipo problemų, būtina užtikrinti, kad sistemoje turimos laisvosios kreipties atminties kiekis būtų proporcingai didesnis nei procesorių skaičius. Tai padės išvengti bet kokio tipo mastelio ar prioritetų nustatymo problemų ir neleis sistemai veikti prastesniu nei optimalus efektyvumas net ir didžiausio naudojimo laikotarpiais.
Bendra atmintis nėra vienintelis galimas kelių procesorių vykdomų užduočių valdymo būdas. Skirtinga strategija, žinoma kaip paskirstyta atmintis, iš esmės paskirsto atminties talpą kiekvienam šiuo metu naudojamam procesoriui. Kaip ir naudojant bendrąją atmintį, gali atsirasti kliūčių, atsižvelgiant į dalyvaujančių procesorių skaičių ir šiuo metu vykdomų užduočių pobūdį. Taip pat yra hibridinis metodas, žinomas kaip paskirstyta bendroji atmintis, kuria siekiama remtis abiejų metodų pranašumais, kartu sumažinant bet kokių veiklos problemų atsiradimo galimybę.