Bendrasis kainų lygis reiškia bendrą skaičių, priskiriamą vartojimo prekių kainai ekonomikoje bet kuriuo laiko momentu. Nustatant kainų lygį iš skirtingų momentų atimami keli skaičiai, kad būtų gautas tikslus skaičius. Taip yra todėl, kad bendras kainų lygis nėra tas pats, kas nuolatinis kasdienis prekių kainos lygio stebėjimas, o veikiau nagrinėjamo momento prekių kaina.
Skaičius priskiriamas bendram kainų lygiui, nagrinėjant vartojimo prekių visumą, siekiant nustatyti konkrečią kainą. Šią kainą galima toliau nagrinėti ateityje lyginant ankstesnį rezultatą su bet kokiu kitu rezultatu, siekiant nustatyti ekonomikos būklę ir elgesį. Ten, kur kaina yra gana stabili, galima sakyti, kad ekonomika yra stabili. Kai padidėja atskirų bendro kainų lygio tyrimų duomenys, tai reiškia padidėjusį aktyvumo lygį rinkoje.
Bendrojo kainų lygio tyrimas leidžia ekonomistams daryti prielaidas apie tokius veiksnius kaip bendrasis vidaus produktas (BVP), infliacija ir defliacija. Siekiant nustatyti, ar prekės ir paslaugos pabrango, ankstesnis rezultatas bus lyginamas su nauju. Jei senas rezultatas yra mažesnis už naują, tai yra kainų padidėjimo arba infliacijos rodiklis. Tikslų infliacijos procentą galima nustatyti atėmus seną rezultatą iš naujo; skirtumas parodys padidėjimo procentą.
Kai procentai tarp įvairių tiriamų laikotarpių auga sparčiai, ekonomistai pradeda nerimauti, nes tai reiškia, kad BVP lygis taip pat kyla netvariai. Tai yra signalas vyriausybei įsikišti įvedant priemones, kurios sumažins prekių kainas. Viena iš tokių priemonių – palūkanų normų didinimas. Palūkanų normos didinimas paprastai yra tam tikras ekonominis vartojimo stabdys. Tuo siekiama, kad vartotojams būtų brangiau gauti pinigų iš bankų ir kitų kredito įstaigų.
Dėl padidėjimo žmonės gali būti skatinami taupyti daugiau nei išleidžia. Kai taip atsitinka, prekių ir paslaugų paklausa mažėja, o tokių prekių kaina taip pat mažėja. Šio prekių ir paslaugų kainos sumažėjimo poveikis yra bendro kainų lygio sumažėjimas.