Bendrasis prieigos tinklas yra bendras visų belaidžio ryšio protokolų, leidžiančių mobiliesiems įrenginiams prisijungti ir sąveikauti su kitų tipų ryšio įrenginiais, pavadinimas. Tai yra dabartinė bendrojo prieigos tinklo struktūra, leidžianti asmenims, naudojantiems mobiliuosius telefonus, skambinti ir priimti skambučius iš asmenų, besinaudojančių antžeminėmis linijomis. Šiuo metu tinklas jungiasi ne tik su vietiniais tinklais (LAN), bet ir su plačiaisiais tinklais (WAN).
Pastaraisiais metais bendrojo prieigos tinklo funkcionalumas buvo patobulintas, įtraukiant ne tik garso ryšį, bet ir ryšio galimybes. Šiandien tinklas taip pat gali palaikyti duomenų ir daugialypės terpės perdavimą. Tai buvo naudinga daugeliui žmonių, kurie darbo dieną plačiai naudojasi rankiniais įrenginiais. Dėl šios bendrojo prieigos tinklo pažangos dabar galima dalyvauti žiniatinklio konferencijoje ir joje bendrauti naudojant delninį įrenginį taip pat lengvai, kaip dalyvauti konferenciniame garso pokalbyje.
Dalis „Generic Access Network“ genialumo yra susijusi su patobulintais perjungimo ir maršruto parinkimo komponentais, leidžiančiais prisijungti. Sklandus tarptinklinis ryšys, leidžiantis vartotojui prisijungti prie tinklo ir užmegzti ryšį, šiandien yra toks efektyvus, kad vartotojas gali susisiekti su žmonėmis visame pasaulyje taip pat lengvai, kaip skambindamas iš laidinio telefono. Tas pats pasakytina ir apie daugialypės terpės gavimą ir siuntimą, nes galutiniam vartotojui procesas nėra sudėtingesnis nei failo atsisiuntimas ir peržiūra sėdint prie stalinio kompiuterio.
Iki 2005 m. Bendrosios prieigos tinklas buvo žinomas kaip nelicencijuota mobilioji prieiga arba UMA. Tačiau, kai funkcija pradėjo pereiti prie jungčių, leidžiančių dalytis daugiau tipų duomenimis, apskritai buvo nuspręsta, kad reikia platesnio tokio tipo telekomunikacijų sistemos pavadinimo. Šiandien naujausios technologijos, susijusios su bendruoju prieigos tinklu, keičia mobiliųjų telefonų struktūrą. Vienas iš pagrindinių skirtumų yra tai, kad kiekviename įrenginyje reikia turėti du siųstuvus-imtuvus, kurių vienas tvarkytų įprastą garso paslaugą, o kitas – „Wi-Fi“ ir pažangesnes programas.