Bendrasis vidurkis yra jūrų teisės sąvoka. Jame pripažįstama abipusė rizika, kurią prisiima žmonės, dalyvaujantys vandenyno projekte. Tuo atveju, jei, siekiant išvengti bendros pavojaus, krovinys turi būti išmestas arba apgadinama dalis laivo, asmenys, kurių krovinys iškrenta į krantą, turi atlyginti žalą patyrusiems žmonėms. Ši restitucija proporcinga daliai kelionėje. Dėl plačios draudimo apsaugos, kurią šiandien galima gabenti, siuntėjai gali neprireikti pasikliauti bendrojo vidurkio sąvoka, teikdami kompensaciją už prarastą krovinį.
Bendrojo vidurkio ištakos yra labai senos. Jūrų versle dalyvauja laivo savininkai, už krovinio pervežimą mokantys asmenys ir kiti kelionėje finansinių interesų turintys asmenys. Įprasti pavojai gali būti tokie, kaip gaisrai laive ir situacijos, kai laivas kyla į vandenį, nes plaukia per žemai. Šie pavojai gali kelti pavojų visam laivui ir kroviniui, nebent laive esanti įgula imtųsi veiksmų.
Krovinys gali būti išmestas už borto arba sugadintas, kai įgula reaguoja į pavojingas sąlygas, o pats laivas taip pat gali būti apgadintas. Taip rizika perkeliama konkretiems žmonėms priklausančiam kroviniui. Šie asmenys neturės galimybės gauti naudos iš kelionės, nes jų krovinys nebėra nepažeistas, tačiau jų krovinio paaukojimas užtikrina, kad laivas buvo išgelbėtas, o kitiems priklausantys kroviniai atvyko saugiai. Pagal bendrą vidurkį žmonės moka proporcingai žalą patyrusiam asmeniui, kad gautų kompensaciją.
Žmogus, patyręs nuostolių, taip pat moka kaip bendro vidurkio dalį. Jei kas nors, turintis 10% laivo finansinių interesų, netenka krovinio, šis asmuo gaus 90% krovinio vertės iš kitų žmonių, kurie dalijasi bendruoju vidurkiu. Tai išlaiko teisingą politiką. Visi, dalyvaujantys įmonėje, dalijasi rizika ir gali būti užtikrinti, kad iškilus problemai jiems bus atlyginta.
Neturint bendro vidurkio, įgulos nariai gali būti priversti leisti laiką nustatydami krovinio nuosavybę ir vertę bei bandydami parinkti mažiausią vertę turintį krovinį, kurį būtų galima išmesti už borto ar kitaip kelti pavojų. Tai sukeltų pavojų visam laivui kartu su įgulos nariais. Rizikos paskirstymas leidžia įguloms sutelkti dėmesį į savo darbą, kad laivas saugiai įplauktų į uostą.