Komunikacijos etnografija yra akademinė studijų sritis, kurią kaip sociolingvistikos šaką tyrėjai pirmą kartą suprato šeštajame dešimtmetyje ir septintojo dešimtmečio pradžioje. Kaip akademinė disciplina, ji tiria ir analizuoja, kaip kalba vartojama kultūros aplinkoje. Iš pradžių ši studijų kryptis iš tikrųjų buvo vadinama kalbėjimo etnografija, tačiau terminas buvo pakeistas, kad ši sritis taip pat galėtų apimti abiejų neverbalinių komunikacijos aspektų studijas. Tačiau dauguma šioje srityje atliktų tyrimų dažniausiai yra susiję su kalbėjimu, nes tai laikoma pagrindine komunikacijos priemone.
Kaip disciplina, bent iš dalies pagrįsta kalbotyra, komunikacijos etnografija į komunikaciją ir kalbą žiūri kiek kitaip nei kitos kalbinės teorijos, tokios kaip struktūralizmas ar transformacinė gramatika. Priešingai nei šios teorijos, jos pagrindinė prielaida arba teorija turi požiūrį, kad tam tikros išraiškos ar vokalizavimo prasmė gali būti suprantama tik atsižvelgiant į kalbos įvykį ar kultūrą, kurioje ji yra įterpta. Šio lauko požiūris yra toks, kad komunikacija yra nenutrūkstamas informacijos srautas, o ne keitimasis atjungtais, atskirais pranešimais ar jų perdavimas. Komunikacijos, o ne konkrečios kalbos, yra atskaitos pagrindas, leidžiantis analizuoti kalbos vietą konkrečioje visuomenėje ar kultūroje.
Šios srities studijų dėmesys sutelkiamas į atskiras kalbėjimo bendruomenes, kurios yra žmonių, naudojančių bendrus ženklus, sankaupas. Ypatingai komunikacijos etnografija domisi tuo, kaip komunikacija kalbinėje bendruomenėje yra suskirstyta į įvairias komunikacijos įvykių sistemas ir kaip jos sąveikauja su visomis kitomis kultūros sistemomis. Jame siekiama atsakyti į pagrindinį klausimą, ką kalbėtojas turi žinoti, kad galėtų teisingai ir tinkamai bendrauti tam tikroje kalbėjimo bendruomenėje, ir kaip kalbėtojas išmoksta tai daryti.
Tyrėjas gali analizuoti įvairias kalbos situacijas, tokias kaip ceremonijos ar kalbos įvykiai, pavyzdžiui, pamokslai, sveikinimai ar komplimentai, kad nustatytų, kaip kultūriškai nulemta jų struktūra ir turinys. Nepriklausomai nuo tyrimo temos, komunikacijos etnografijos tyrinėtojai daugiausia dėmesio skiria kalbos bendruomenei. Jie tiria tokias įvairias kalbų bendruomenes kaip Afrikos genčių grupės ar žmonės labai pramoninėse visuomenėse. Tokia bendruomenė netgi gali būti svetainės ar pranešimų lentos naudotojai, jei jie bendrauja tarpusavyje internete.