Sugyvenimo sutartis yra teisinis dokumentas, kuris galioja nesusituokusioms poroms taip pat, kaip ikivedybinė sutartis susituokusioms poroms. Dokumente nurodoma, kaip bus skirstomos pragyvenimo ir kitos išlaidos, kol egzistuoja bendras gyvenimas. Jame taip pat pateikiama konkreti informacija apie turto ir turto paskirstymą, jei bendras gyvenimas galiausiai nutrūktų. Sugyvenimo sutartimi gali naudotis tiek heteroseksualios, tiek homoseksualios poros.
Bendras gyvenimas – tai gyvenimas kartu ne santuokoje. Daugelis porų teikia pirmenybę bendram gyvenimui, o ne santuokai, ypač kai į santuoką žiūrima kaip į institutą, o ne į meilės ryšį. Bendras gyvenimas taip pat gali būti teikiamas pirmenybę jaunesnėms poroms, kurios nori laiko pagyventi kartu palaikydami įsipareigojimus, prieš nuspręsdamos tuoktis, arba vyresnėms poroms, kurios jau išgyveno sutuoktinį ir norėtų pagerbti savo atminimą nesusituokdamos iš naujo. Tai taip pat paplitusi tarp tos pačios lyties porų, kurioms teisėtai negali būti leista tuoktis ten, kur jie gyvena.
Bendro gyvenimo sutartis rekomenduojama dėl kelių priežasčių. Nesant vedybų sutarties, daugelį klausimų, tokių kaip turto paskirstymas ir bendro turto padalijimas, gali būti sunku padalyti, jei pora nusprendžia nustoti gyventi kartu. Poros taip pat gali nesuvokti, kad ankstyvos mirties atveju daugelis vietų nepripažįsta bendro gyvenimo ar santuokos pagal įstatymą ir gali teisiškai neleisti likusiai šaliai patekti į paliktą turtą. Sudarius bendro gyvenimo sutartį ne tik viskas vyksta sklandžiau skyrybų metu, bet ir gali padėti apsaugoti abi šalis, išsaugant paveldėjimo teises įvykus tragedijai.
Pagrindinės bendro gyvenimo sutarties detalės apima kelias sritis. Pirmoje dalyje paprastai pateikiama kiekvienos šalies turto santrauka, kurioje prieš sudarant sutartį detalizuojamas jų individualus turtas. Taip pat būtų nurodyta, kaip turėtų būti dalijamas turtas, įgytas bendro gyvenimo laikotarpiu, skyrium. Galiausiai bendro gyvenimo sutartyje dažnai tiksliai nurodoma, kokį turtą ir sąskaitas kiekviena šalis turi teisę paveldėti, jei kita šalis mirs. Nors daugelis sričių nepripažįsta bendrųjų sugyventinių teisių, susitarimas yra teisiškai įpareigojantis dokumentas, kuris turi būti pripažintas.
Bendro gyvenimo sutartyse taip pat gali būti nurodytos kitos detalės, kurios paprastai yra skirtos susituokusioms poroms. Jei nesusituokusi pora turi bendrų vaikų, susitarime gali būti nurodyta bet kokia globos ir vaiko išlaikymo tvarka, kuri turėtų būti nustatyta. Dokumente taip pat gali būti pateikta informacija apie bet kokią finansinę paramą, kurią kiekviena šalis turi mokėti skyrybų atveju, o tai ypač naudinga, kai vienas asmuo turi daug didesnes pajamas nei kitas. Panašiai kaip alimentai susituokusioms poroms, tokia finansinė parama dažnai vadinama palimentais.