Bentall procedūra yra chirurginės operacijos tipas, paprastai atliekamas atliekant atviros širdies operacijas, susijusias su aorta, didžiausia širdies arterija. Tai gali apimti kai kurių sugedusių aortos dalių, pvz., vožtuvo arba viršutinės dalies, vadinamos kylančia aorta, pakeitimą transplantatu. Kai kuriems pacientams, sergantiems Marfano sindromu, ypač gali tekti atlikti Bentall procedūrą, nes dėl šios būklės atsiranda nesandari širdies vožtuvo arba dviburio aortos vožtuvo, o ne įprasto triburio vožtuvo. Procedūrą taip pat gali tekti atlikti aneurizmų atvejais, kai kylančiosios aortos balionai išeina, kad aorta neplyštų ir nesukeltų mirtinų kraujavimų.
Pirmieji chirurgai, kurie 1968 m. aprašė ir eksperimentavo su procedūra, buvo dr. A. De Bono ir Hugh Bentall, kurių vardu pavadinta Bentallo procedūra. Ši technika pirmiausia buvo pasiekta susiuvant ir apvyniojant vainikines arterijas aplink vožtuvo pakeitimą, naudojant metodą, vadinamą „anastomoze iš šono“. Tai reiškia, kad arterijoje daromas išilginis pjūvis, kad ji būtų įskiepyta ant vožtuvo pakeitimo. Tačiau šis metodas po operacijos sukėlė papildomų aneurizmų ir buvo keletą kartų modifikuotas. Dabartinė ir dažniausiai chirurgų naudojama Bentall procedūra yra „mygtukų“ procedūra, kurią 1991 m. sukūrė dr. Kouchokos.
Atlikus pjūvį krūtinės srityje, širdis patiria kardioplegiją arba sustabdo bet kokią širdies veiklą, todėl nebus kraujavimo ir chirurgai galės tinkamai atlikti operaciją. Tada išpjaunama ta aortos dalis, kurią reikia pakeisti, o nuo aortos sienelės išpjaustomi du vienas prieš kitą esantys vainikinių arterijų „mygtukai“. Tada vožtuvo pakaitinis vamzdelis pritvirtinamas ir prijungiamas prie aortos naudojant chirurgines adatas ir siūlus, vadinamus siūlais. Užsiūtas vožtuvo pakaitalą, chirurgas vamzdelyje sukurs dvi skylutes, kuriose bus susiuvami vainikinių arterijų mygtukai. Šis metodas padės geriau užtikrinti vožtuvo pakeitimą aortoje.
Tarp etapų chirurgas dažnai tikrina, ar vožtuvas tinkamai pritvirtintas prie aortos, srovele į tą vietą kraujo ir įsitikindamas, kad nėra nuotėkio. Įprastomis aplinkybėmis Bentall procedūrą galima atlikti per penkias valandas. Daugelis tyrimų parodė, kad 90% pacientų, kuriems buvo atlikta procedūra, išgyveno po dešimties metų, o po to vožtuvą gali tekti pakeisti nauju. Tačiau pacientai dažnai turi reguliariai lankytis pas kardiologus, kad nuolatos patikrintų, ar vožtuvas veikia tinkamai.