Nusileidžianti aorta yra išsišakojusi didesnės aortos arterijos dalis, kuri yra didžiausias kūno kanalas kraujui. Žmonėms ir daugeliui gyvūnų aorta perneša kraują, pumpuojamą iš širdies į visas kitas kūno dalis, paprastai stumiant tą kraują per antrines arterijas ir venas. Yra keletas skirtingų pagrindinių aortos dalių, o nusileidžiantys takai yra tik vienas. Paprastai jie bėga nuo širdies ir žemyn link pilvo ir kojų. Dėl šio judėjimo žemyn atsiranda pavadinimas „mažėjantis“. Paprastai jis yra padalintas į dvi pagrindines dalis, ty krūtinės ląstos ir pilvo, kurias daugiausia lemia vieta; krūtinės ląstos šakos yra krūtinėje, dažniausiai šiek tiek arti širdies, o pilvo jungtys vyksta daug žemiau ir padeda užtikrinti kraujo tekėjimą į įvairius arterijų kanalus, kurie nusileidžia dar toliau į kojas ir kirkšnį. Dažniausiai mokslininkai galvoja apie besileidžiančius aortos kanalus kaip tam tikrą šakų tinklą, o ne vieną tankią arteriją, ir daugeliu atžvilgių būtent šis šakotas modelis leidžia kanalams būti tokiems pat veiksmingiems, kokie jie yra.
Aortos pagrindai
Kalbant apie žmogaus organų svarbą, širdis paprastai yra sąrašo viršuje arba šalia jo. Tačiau, kaip ir dauguma sudėtingų organų, jis neveikia vienas. Jis pumpuoja kraują, bet priklauso nuo arterijų tinklo, kad iš tikrųjų perneštų tą kraują iš vienos vietos į kitą ir galiausiai cirkuliuotų atgal. Aorta yra viena iš svarbiausių ir tikrai didžiausia.
Žiūrint atskirai, aorta dažnai atrodo kreivai, kartais panaši į saldainių lazdelę ar tradicinę piemens lazdelę. Viršuje suapvalinta dalis vadinama „aortos lanku“. Jis jungia trumpąją pusę, dažnai vadinamą kylančia aorta, su ilgesne ir dažniausiai tiesiąja puse, dažniausiai vadinama besileidžiančia aorta. Nusileidžianti dalis, priklausomai nuo vietos, paprastai skirstoma į krūtinės ir aortos dalis. Kiekviename iš jų yra daug ir dažnai sudėtingų šakų.
Krūtinės ląstos šakų vaidmuo
Krūtinės aorta prasideda ketvirtojo krūtinės ląstos slankstelio apačioje, taip pat žinomas kaip T4. Jis tęsiasi iki T12 ir baigiasi diafragma. Yra septynios arterijų šakos, kylančios iš krūtinės aortos. Iš šių septynių keturi priklauso visceralinių šakų grupei, o trys yra parietalinės šakos.
Visceralinės šakos apima perikardo, bronchų, stemplės ir tarpuplaučio arterijų šakas. Visceralinės šakos aprūpina deguonimi prisotintą kraują į išorines širdies sieneles, plaučius, stemplę, užkrūčio liauką ir limfmazgius.
Parietalinės šakos apima tarpšonkaulinę, pošonkaulinę ir viršutinę freninę šakas. Jie aprūpina krauju tarpšonkaulinius raumenis tarp šonkaulių, pilvo raumenis ir diafragmą.
Pilvo aorta
Nusileidžianti pilvo aorta tęsiasi ten, kur baigiasi krūtinės ląstos aorta. Jis prasideda nuo krūtinės ląstos slankstelio T12 ir baigiasi L4 – ketvirtuoju juosmens slanksteliu. Pilvo aortos galas yra ir visos aortos galas. Iš ten aorta išsišakoja į dvi arterijas – kairiąją bendrąją klubinę arteriją ir dešinę bendrąją klubinę arteriją. Jie keliauja žemyn kiekviena koja, kad aprūpintų krauju apatines galūnes.
Krūtinės aorta turi septynias šakas, o pilvo aorta – 11. 11 pilvo aortos šakų galima suskirstyti į tris grupes, būtent visceralinę, parietalinę ir galinę. Šios šakos aprūpina deguonimi prisotintą kraują pilvo, dubens ir abiejų kojų organams.
Visceralinės šakos
Visceralinės šakos yra celiakija, viršutinė mezenterinė, apatinė mezenterinė, viduriniai viršinksčiai ir inkstai. Be to, patinai taip pat turi vidinę spermos šaką, o patelės – atitinkamą kiaušidžių šaką. Kiekvienas iš jų yra prijungtas prie reprodukcinės sistemos ir tiekia deguonies prisotintą kraują į ten esančius organus. Priešingai, celiakija, viršutinės ir apatinės mezenterinės arterijos bei jų šakos aprūpina deguonimi prisotintą kraują į skrandį, kepenis, tulžies pūslę, blužnį, kasą, žarnas ir apendiksą. Vidurinės antrenalinės ir inkstų arterijos aprūpina krauju inkstus ir šalinimo organus.
Parietalinės šakos
Parietalinės šakos yra apatinės frenikos, juosmens ir vidurinės kryžmens šakos. Iš parietalinių šakų apatinės freninės arterijos tiekia kraują į diafragmą. Juosmens arterijos aprūpina krauju daugumą pilvo raumenų. Vidurinės kryžkaulio šakos aprūpina krauju kryžkaulio ir uodegikaulio sritį bei tiesiąją žarną. Jis taip pat jungiasi su klubine vena.
Terminalo filialai
Galiausiai galinės šakos vadinamos bendraisiais klubais. Bendroji klubinė arterija atsišakoja, kad suformuotų išorines ir vidines klubines arterijas, kurios aprūpina kojas deguonies prisotintu krauju.