Beta receptoriai arba beta adrenerginiai receptoriai yra simpatinės nervų sistemos dalis. Simpatinė nervų sistema veikia nuolat, tačiau ji taip pat yra atsakinga už kūno pokyčius, įvykusius kritinėje situacijoje, sukurdama gerai žinomą kovos arba bėk reakciją. Šį poveikį organizmui sukelia hormonų, vadinamų adrenalinu ir noradrenalinu, išsiskyrimas, kurie jungiasi prie tikslinių organų alfa ir beta adrenerginių receptorių ir suaktyvina juos, kad sukeltų specifinius pokyčius. Širdis plaka greičiau, pakyla kraujospūdis, plečiasi kvėpavimo takai, sutrinka virškinimas. Beta receptorių yra širdies raumenyse, kraujagyslėse, kvėpavimo takuose ir gimdoje bei riebaliniame audinyje.
Kūne randami trys pagrindiniai beta receptorių tipai, žinomi kaip beta1, beta2 ir beta3. Beta receptorių nereikėtų painioti su vadinamaisiais beta ląstelių receptoriais, kurie randami kasos beta ląstelėse. Daugeliu atvejų beta receptoriai yra lygiuosiuose raumenyse, kurie nėra savanoriškai kontroliuojami, o jų aktyvavimas sukelia raumenų atsipalaidavimą. Beta1 receptoriai, esantys ant širdies raumens, yra skirtingi. Kai prie jų prisitvirtina ir suaktyvina hormonai, širdis skatinama plakti greičiau ir stipriau.
Beta2 receptoriai randami ant lygiųjų raumenų kraujagyslių sienelių, kvėpavimo takų ir gimdos. Jų aktyvacija slopina raumenų susitraukimą ir dėl to išsiplečia kraujagyslės, išsiplečia kvėpavimo takai ir atsipalaiduoja gimda. Beta3 receptoriai yra riebaliniame audinyje. Kai jie suaktyvinami, jie skatina riebalų skaidymąsi – procesą, vadinamą lipolize, nors to reikšmė nėra iki galo suprantama.
Beta receptorius stimuliuojantys vaistai gali būti naudojami tokioms ligoms, kaip astma, kai kvėpavimo takų raumenų spazmai trukdo normaliai kvėpuoti, gydyti. Naudojami vaistai, kurie selektyviai veikia beta2 receptorius, kurie yra ant lygiųjų kvėpavimo takų sienelių raumenų. Jie atpalaiduoja raumenis, praplečia kvėpavimo takus ir leidžia pacientui kvėpuoti.
Buvo sukurti vaistai, žinomi kaip beta adrenoblokatoriai, blokuojantys beta receptorius, neleidžiantys hormonams prie jų prisijungti ir juos aktyvuoti. Kai kurie iš šių vaistų blokuoja ir beta1, ir beta2 receptorius. Vienas iš pavyzdžių yra propranololis, vartojamas aukštam kraujospūdžiui arba hipertenzijai gydyti. Jis sumažina širdies plakimo greitį ir jėgą, bet taip pat gali paveikti kvėpavimą susiaurėdamas kvėpavimo takus. Kiti vaistai, kurie selektyviai blokuoja beta1 receptorius, mažiau veikia kvėpavimą, nors kai kuriems astma sergantiems žmonėms to vis tiek gali būti per daug.