Betacam® yra Sony sukurto vaizdo juostos formato pavadinimas, naudojamas tiek profesionaliam filmavimui, tiek naudojimui namuose. Pavadinimas taip pat naudojamas nurodant įrangą ir priedus, kuriems naudojamas formatas. Yra ir analoginės, ir skaitmeninės Betacam® versijos, tačiau kai kuriais profesionaliais tikslais šis formatas buvo pakeistas nejuostiniais formatais.
Visuose Betacam® gaminiuose naudojama pusės colio (1.27 cm) pločio juosta, pakeičianti anksčiau įprastus trijų ketvirčių colių (1.9 cm) formatus. Nors yra kelios Betacam® formato versijos, visose naudojamos tos pačios formos juostos vienu iš dviejų stilių, todėl įrangą lengviau atnaujinti nereikalaujant naujų juostų. Juostos pažymėtos spalvomis, nurodant jų formatą.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Betacam® išpopuliarėjo tarp profesionalių vaizdo įrašų naudotojų, tokių kaip TV naujienų komandos, buvo ta, kad ji buvo viena iš pirmųjų, kuriai buvo sukurta kamera, turinti visas atkūrimo galimybes. Ankstesni fotoaparatų formatai reiškė, kad pati kamera galėjo rodyti tik nespalvotą įrašytą filmuotą medžiagą, jei iš viso. Įvedus spalvų atkūrimą, filmavimo grupėms buvo daug lengviau patikrinti savo įrašus ir prireikus perfilmuoti medžiagą.
Bėgant metams atsirado keletas naujų Betacam® formatų, kurių kiekvienas reaguoja į technologijų pokyčius. Betacam SP®, trumpinys Superior Performance, buvo pristatytas 1986 m. ir padidino įrašų skyrą. „Digital Betacam“, pristatyta 1993 m., kompozitinį vaizdo įrašą pakeitė komponentiniu vaizdo įrašu. Tai padalija vaizdo informaciją į tris laidus, kad būtų užtikrinta puiki vaizdo kokybė.
Kitas skaitmeninis formatas, Betacam SX®, buvo pristatytas 1996 m. ir siūlė pigesnę įrangą bei juostas, taip pat daug geresnį vaizdo suspaudimo greitį, o tai reiškia, kad juostoje buvo galima saugoti geresnės kokybės filmuotą medžiagą. MPEG IMX formatas, išleistas 2001 m., padarė panašų veiksmą, leisdamas visus duomenis iš fotoaparato perkelti vienu kabeliu.
Taip pat yra du didelės raiškos formato variantai. Pirmasis, išleistas 1997 m., buvo HDCAM. Tolesnis HDCAMSR buvo išleistas 2003 m. ir pasiūlė daug didesnę skiriamąją gebą. Daugelis profesionalių kamerų komandų vis dar naudoja šį formatą filmuodami filmuotą medžiagą „lauke“. Tačiau televizijos studijose formatas prarado šiek tiek populiarumo. Daugelis gamybos komandų nori dirbti su formatais, pagrįstais standžiaisiais diskais, o ne juostele. Tai leidžia nedelsiant atlikti skaitmeninį redagavimą ir nekyla problemų dėl juostos gedimo po nuolatinio pakartotinio naudojimo.
Formato nereikėtų painioti su Betamax®. Tai buvo kasetės formatas, naudojamas namų vaizdo registratoriams. Jis puikiai pralaimėjo „formatų karą“ su VHS.