Kas yra betaino hidrochloridas?

Betaino hidrochloridas yra medžiaga, imituojanti druskos rūgšties (HCl) – natūraliai skrandyje gaminamos rūgšties – veikimą. Dėl šios priežasties betaino hidrochloridas taip pat vadinamas betaino HCl. Ši medžiaga sintetinama laboratorijose. Kaip priedas, kurio sudėtyje yra druskos rūgšties, jo pažadas yra jo siūlomas gebėjimas pagerinti virškinimą.

Virškinimo procese skrandis išskiria skrandžio rūgštį, reaguodamas į maistą ar alkį. Pagrindinė skrandžio arba skrandžio rūgšties sudedamoji dalis yra druskos rūgštis, kuri skrandžiui suteikia rūgštinį potenzinį vandenilį (pH). Vandenilio chlorido rūgštį gamina skrandžio parietalinės ląstelės. Esant jo buvimui, skrandžio pH pasiekia net 1 ar 2.

Žemas pH atlieka tris svarbias funkcijas. Pirma, jis neleidžia arba sustabdo mikroorganizmų, kurie gali būti maiste, augimą. Antra, jis leidžia suskaidyti arba denatūruoti baltymus. Trečia, jis suteikia aktyvuojančią aplinką fermento pirmtakui, vadinamam pepsinogenu.

Po aktyvacijos pepsinogenas tampa pepsinu – galingu fermentu, kuris palengvina baltymų virškinimą. Vartojant betainą HCl, atliekamos ir natūralaus HCl funkcijos. Todėl betaino hidrochlorido vartojimas gali padėti palaikyti normalią skrandžio veiklą, ypač žmonėms, kurie gamina nepakankamai druskos rūgšties.

Egzistuoja dvi pagrindinės sąlygos, kai druskos rūgšties gamyba yra nepakankama: hipochlorhidrija, dėl kurios susidaro mažai druskos rūgšties; ir achlorhidrija, kuri nesukuria druskos rūgšties. Šios sąlygos gali atsirasti dėl autoimuninio parietalinių ląstelių sunaikinimo, žalingos anemijos, skrandžio vėžio, antacidinių vaistų vartojimo, antibiotikų vartojimo ar spindulinės terapijos. Sveikatos priežiūros specialistai šioms ligoms gydyti skiria betaino hidrochloridą, nes nerimauja dėl neveiksmingo baltymų virškinimo ir nekontroliuojamo mikroorganizmų augimo, atsirandančio dėl druskos rūgšties trūkumo.

Kai kurie lėtiniai sutrikimai, tokie kaip astma, tulžies akmenligė ir alergijos, taip pat yra susiję su nepakankama skrandžio rūgšties gamyba. Taigi betaino hidrochlorido papildymas galėtų būti veiksmingas šių ligų gydymas. Kiti sutrikimai, kuriems šis priedas gali būti naudingas, yra aterosklerozė, viduriavimas ir kepenų bei skydliaukės disfunkcija.

Gali būti ilgalaikis betaino HCl vartojimo poveikis, todėl nėščioms ar žindančioms moterims geriau atidėti šio papildo vartojimą. Be to, žmonėms, kenčiantiems nuo rėmens, gastroezofaginio refliukso ar opų, šio papildo vartoti nerekomenduojama, nes tai gali pabloginti jų būklę. Pagrindinis šių sutrikimų mechanizmas yra per didelė druskos rūgšties gamyba, kuri gali dar labiau padidėti beatodairiškai vartojant betaino hidrochlorido.

Kaip priedą, šią medžiagą galima rasti kapsulių arba tablečių pavidalu. Kapsulės ar tabletės turinys gali svyruoti nuo 325 iki 650 miligramų. Dozavimas priklauso nuo žmogaus poreikių. Šį priedą patariama vartoti kartu su maistu, kuriame yra baltymų, nes baltymus geriausiai veikia druskos rūgštis. Be to, siekiant išvengti perdozavimo ar per mažos dozės, geriausia sąžiningai laikytis nurodymų dėl jo vartojimo, kaip nurodyta etiketėje, vaistininko ar gydytojo.