Betoninių klojinių klojimas yra formų, į kurias galima pilti betoną, kūrimo procesas, kad būtų sukurtos baigtos betoninės konstrukcijos. Betono klojimo procesas paprastai apima laikinų konstrukcijų ir atramų kūrimo procesą, nors kai kuriais atvejais šios konstrukcijos ir atramos gali būti nuolatinės. Fanera yra įprasta medžiaga, naudojama langinėms. Metalinės plokštės taip pat gali būti naudojamos langinėms, nors mediena dažnai naudojama siekiant sumažinti išlaidas ir palengvinti greito ir efektyvaus langinių kūrimo procesą.
Betoninėms klojinėms naudojama fanera turi būti tinkamai apdorota; dauguma faneros lakštų yra atsparūs vandeniui, kad būtų išvengta deformacijos, įtrūkimų ir puvimo, kol jie yra vietoje ir remia betoną. Plačiai faneros lakštai paprastai naudojami plokščiam, lygiam paviršiui sukurti, kai betonas sustingsta. Fanera gali būti lengvai apdorojama arba pjaustoma, kad būtų galima sukurti įvairias formas, todėl ji yra universali medžiaga betoninėms langinėms. Kai kuriais atvejais fanera gali būti naudojama pakartotinai, jei ji nėra pažeista klojimo proceso metu. Fanera turi būti laikoma vėsioje, sausoje vietoje, o po naudojimo lakštai turi būti kruopščiai nuvalyti.
Kelio forma yra dar vienas betoninių langinių tipas, dažniausiai naudojamas betono liejimo procese. Kelio forma paprastai yra pagaminta iš plieno ir susideda iš ilgų dalių, kurias galima sukrauti viena ant kitos ir pritvirtinti plieniniais netikrais smaigaliais. Šios plokštės yra lengvai montuojamos, itin patvarios, tvirtos ir patogios naudoti. Tačiau jie gali būti brangesni nei faneros formos, o metalinė kelio forma gali būti labai sunki ir sudėtinga. Kelio formos gabenimas gali būti problemiškas, nes projektams gali prireikti daug blankų, kurie gali sverti daug, kai pakrauti į priekabą arba sunkvežimio lovoje.
Pagrindinė bet kokio tipo betoninių langinių užduotis yra išlaikyti klampų betoną vietoje, kai jis stingsta arba džiūsta. Tai reiškia, kad klojinyje negali būti tarpų, per kuriuos betonas galėtų nutekėti stingimo proceso metu. Dėl to betone gali susidaryti netolygi apdaila arba oro tarpai. Todėl dažnai betoninės klojinių plokštės turi būti įleidžiamos į žemę, kad klampus betonas neištekėtų iš klojinio dugno. Jei plokščių nepavyks įleisti į žemę, jas reikės pasverti ar kitaip sutvirtinti taip, kad per dugną neišbėgtų betonas.