Beždžionių plėšymas yra sabotažo forma, kuria siekiama padaryti didelę ekonominę žalą, taip laikinai arba visam laikui sustabdant veiklą, kuri, kaltininko nuomone, yra nepageidaujama. Ši veikla yra glaudžiai susijusi su aplinkosaugos judėjimu, nors beždžionių raižymas apėmė ir kitas priežastis. Įvairūs diversantai vadovaujasi skirtingais etikos kodeksais, o tiems, kurie galbūt ieško įkvėpimo, buvo paskelbta keletas vadovų, kaip sukurti tokio pobūdžio žalą.
Idėja mesti beždžionės raktą į situaciją, kad ją supainiotų, atsirado XX a. pabaigoje. Iki 1800 m. terminas „mesti veržliaraktį į darbus“ buvo vartojamas būtent pramoninio sabotažo kontekste. Aktyvistai, kurie kovojo už geresnes darbo sąlygas ir atlyginimą, gali nuspręsti tiesiogiai pakenkti įmonių technikai, tikėdamiesi sustabdyti gamyklos veiklą. Kol įranga buvo remontuojama, darbuotojai galėjo pateikti savo prašymus. Darbuotojai taip pat sąmoningai sunaikintų mašinas, priklausančias abejotinos praktikos įmonėms, tikėdamiesi jas uždaryti.
1975 m. buvo išleistas Edwardo Abbey romanas „Beždžionių veržliarakčių gauja“, o beždžionių plėšymas amžiams susipynė su aplinkosaugos aktyvizmu. Tariamai išgalvotoje knygoje buvo užfiksuoti piktadarių įgulos nuotykiai, kurie buvo pasiryžę sustabdyti plėtrą ir plėtrą Amerikos vakaruose. Daugeliui aplinkosaugos aktyvistų knyga tapo savotiška Biblija, romantizuojančia tokio tipo sabotažą ir pateikiančia praktinių patarimų bei metodų. Po dešimties metų Dave’as Formanas išleido „Ecodefense“ – savotišką beždžionių naikinamąjį vadovą, kuriame buvo propaguojamas „ekologinis ūkis“, siekiant išsaugoti natūralią aplinką prieš ją sunaikinant.
Beždžionių plėšymo veiksmai gali būti nuo gerybinių iki potencialiai labai pavojingų. Grupė gali nuspręsti pabandyti visam laikui sugadinti mašinas ir įrangą, arba ji gali siekti padaryti žalos, dėl kurios reikės tik remonto. Pirmąja prasme siekiama sustabdyti vystymąsi, o antraja prasme žala atperka daugiau laiko deryboms ir diskusijoms šiuo klausimu.
Aplinkosaugos aktyvistai nesutaria beždžionių plėšymo tema. Kai kurie mano, kad tai tinkamas protesto metodas, o kiti mano, kad tai galiausiai kenkia aplinkosaugos judėjimui. Rėmėjai taip pat gali nesutapti dėl to, kokie beždžionių plėšymo tipai yra priimtini, o kai kurie žmonės stengiasi išvengti žalos gyviems organizmams. Kiti yra ne tokie atsargūs, o dėl tokios sabotažo veiklos buvo sužeisti arba žuvę žmonės. Paprastai manoma, kad būtų mandagu įspėti įmones apie galimai pavojingas beždžionių plėšymo formas, pvz., sunkios įrangos sabotavimą, dėl kurio gali susižaloti operatorius.