Beždžionės gėlė – Mimulus genties augalas. Šie augalai pavadinti dėl savo įspūdingų gėlių, primenančių besišypsančių beždžionių galvas, o jų gimtoji vieta yra Šiaurės Amerika, Europa ir Azija. Be to, kad beždžionių gėlės yra lengvai randamos gamtoje daugelyje pasaulio regionų, sodininkai jas taip pat augina kaip dekoratyvinius augalus. Daugelyje sodo prekių parduotuvių yra beždžionių gėlių, be to, jas galima užsisakyti tiesiogiai per darželius.
Šios genties augalai yra gana įvairūs. Kai kurie beždžionių gėlių augalai turi paprastus ovalius lapus, o kiti turi dantytus lapus. Augalai gali būti plaukuoti ir lipnūs, lygūs arba dygliuoti, o žiedai – dvilūpiai su išskirtiniais taškeliais arba keliais žiedlapiais. Priklausomai nuo rūšies, beždžionės gėlė gali augti kaip krūmas, kurios augimo įpročiai gali būti panašūs į storą kilimą, arba gali augti kaip stačias augalas.
Kai kuriose klimato zonose beždžionių gėlės yra daugiamečiai augalai, metai iš metų grįžtantys ir vis stiprėjantys. Kiti gali būti vienmečiai augalai, gerai augantys vasaros ir rudens mėnesiais ir išnykstantys šaltomis žiemomis. Daugelis medelynų savo beždžionių gėles žymi kaip vienmečius augalus, o tai gali sukelti sodininkų staigmeną, kai po rudens augalai neišnyksta. Kai kuriuose regionuose beždžionių gėlės užaugs gana didelės ir labai įspūdingos. Kalifornija yra ypač palanki aplinka beždžionių gėlėms Šiaurės Amerikoje.
Beždžionių gėlių spalvos labai skiriasi, be kita ko, yra raudonos, rožinės, geltonos, mėlynos ir baltos spalvos. Augalai dažnai gerai auga kietose, sūriame dirvose ir iš tikrųjų ištraukia druskas iš dirvožemio. Dėl šios priežasties daugelis žmonių mano, kad beždžionių žiedai yra nevalgomi, nes laikui bėgant beždžionių žiedas tampa kartaus ir sūrus. Augalai gali būti naudojami aplinkos atkūrimui, siekiant ištraukti iš dirvožemio druskas ir kitas medžiagas, kad ją būtų galima panaudoti kitiems tikslams.
Šie augalai turi šiek tiek muskuso kvapą, kuris tampa labiau pastebimas karštu oru arba kai augalai sutraiškomi. Kai kurie žmonės beždžionių gėlių gentį vadina „muskuso gėlių gentimi“, nurodydami šį išskirtinį kvapą. Kvapas retkarčiais gali būti nemalonus, ypač jautriems kvapams žmonėms, o sodininkai gali apsvarstyti galimybę sodinti beždžionių gėles toliau nuo takų, kad žmonės ant jų netyčia neužliptų ir nepaskleistų kvapo. Taip pat gali būti patartina nesodinti beždžionių gėlių aplink langus, nes šiltomis dienomis kvapas pasklis patalpoje.