Biblinė teologija yra krikščioniškosios teologijos šaka, kuri dažniausiai nagrinėja istorinę žmonių žinių apie Dievą raidą, aprašytą Biblijoje. Biblinės teologijos studijos atskleidžia Dievo ir žmonių sąveikos istoriją. Pirmieji jos šalininkai, įskaitant Geerhardusą Vosą (1862–1949), Biblijos teologiją vertino kaip priešpriešą kai kurioms racionalistinėms sisteminės teologijos tendencijoms, nes Biblijos teologai dažniausiai tiki antgamtiškumu labiau nei kiti teologai.
Nepaisant tam tikrų istorinių įtampų, sisteminė teologija ir biblinė teologija paprastai papildo vienas kitą ir turi šiek tiek skirtingų tikslų. Sisteminė teologija bando klasifikuoti arba apibūdinti tai, kas žinoma ar siūloma apie Dievą pagal loginius darinius, o biblinė teologija siekia atsekti istoriją, kaip tokios žinios apie Dievą buvo atskleistos Biblijoje. Kitaip tariant, sisteminė teologija linkusi turėti aktualų požiūrį, o biblinė teologija dažniau laikosi istorinio požiūrio į žinias ar teiginius apie Dievą.
Vosas ir dauguma kitų Biblijos teologų teigia, kad Biblijoje yra pažangių apreiškimų apie Dievo prigimtį rinkinys. Senajame Testamente pristatomas Dievo charakteris ir Dievo santykių su žmonėmis, ypač izraelitais, istorija. Dievo atliktas savo tautos atpirkimas per Jėzų Kristų yra Naujojo Testamento tema. Šios dvi pagrindinės Šventojo Rašto dalys pasakoja atperkamosios istorijos istoriją. Remiantis šiuo požiūriu, į viską, kas yra Senajame Testamente, reikia žiūrėti kaip į Jėzų išpranašaujantį arba nukreiptą į jį, o Naująjį Testamentą galima tinkamai suprasti tik kaip Senajame Testamente pradėto atpirkimo tąsą.
Kad laikytųsi šio konkretaus požiūrio, mokslininkai paprastai turi daryti tam tikras prielaidas apie Bibliją. Nors daugelis kitų Biblijos tyrinėtojų ar sistemingų teologų Bibliją laiko tiesiog religiniu tekstu ir gali visai netikėti Dievu, dauguma Biblijos teologų mano, kad Biblija yra autoritetingas Dievo žodis. Pavyzdžiui, didžioji dalis biblinio teologo požiūrio į Senąjį Testamentą remiasi prielaida, kad izraelitų istorija tikslingai veda į būsimą įvykį – Kristaus atėjimą, kuris gali įvykti tik antgamtiškai.
Nors atperkamosios istorijos aptarimas yra labiausiai paplitęs biblinės teologijos tipas, šis terminas kartais vartojamas ir kitoms teologinių tyrimų rūšims apibūdinti. Vienas tipas kartais buvo vadinamas fenomenologiniu, o tai reiškia, kad jis siekia apibūdinti tam tikrų žmonių įsitikinimus tam tikrais laikais – kaip ir izraelitų įsitikinimai tremties į Babiloną metu. Kiti gali laikyti egzegetinę teologiją – bandymą panaudoti atitinkamą informaciją, kad būtų galima nustatyti tikslią Biblijos autoriaus žodžių reikšmę – kaip biblinės teologijos šaką. Tie, kurie praktikuoja tokio tipo teologiją, nebūtinai laikytųsi tų pačių prielaidų apie Dievą ir Šventąjį Raštą, kokių tikriausiai laikytųsi kiti.