Bibrono gekonas yra gekonų rūšis, priklausanti pachydactylus arba storapirščių gekonų genčiai. Šio gekono pavadinimas galėjo kilti iš prancūzų zoologo Gabrielio Bibrono vardo, suteikus jam mokslinį pavadinimą „pachydactylus bibronii“. Bibrono gekoną daugiausia galima rasti pietų Afrikoje ir jį galima laikyti kaip augintinį.
Palyginti su kitomis gekonų rūšimis, Bibrono gekonas yra gana didelis, suaugęs iki 8 colių (20.32 cm). Jo odoje yra iš nugaros išsikišusių į karpas panašių iškilimų, vadinamų gumbais, todėl roplys atrodo šiurkštus ir pleiskanojantis. Jo spalva gali svyruoti nuo alyvuogių iki pilkos ir rudos atspalvių, joje yra dryžuotas juodos ir baltos spalvos raštas bei atsitiktiniai taškeliai. Kaip ir dauguma roplių, šis gekonas dažniausiai turi segmentuotą uodegą, kurią kartais dar labiau pabrėžia per ją einantys dryžiai. Įdomu pastebėti, kad nė vienas šių gekonų modelis nėra panašus.
Teigiama, kad šis roplys yra dieninis ir didžiąją dalį savo veiklos atlieka dienos metu, pavyzdžiui, medžioja, valgo ar net deginasi per karščius. Bibrono gekonai taip pat apibūdinami kaip antžeminiai ir medžiai, o tai reiškia, kad jiems patogu gyventi arba ant žemės ir uolų, arba aukštai medžiuose. Jo neutralios spalvos oda labai patogiai maskuojasi, todėl ropliui lengviau pasislėpti tarp akmenų ar šakų. Šios rūšys taip pat sukurtos taip, kad būtų greiti bėgikai, galbūt norint efektyviai bėgti į savo dvigubą buveinę ir iš jos bei pabėgti nuo plėšrūnų. Kalbant apie maistą, šis gekonas taip pat vadinamas vabzdžiaėdžiu, nes jie daugiausia minta vabzdžiais, o tai yra nuolatinė mityba, kurią gausiai užtikrina jų buveinės.
Šie gekonai dažnai gyvena kolonijomis, kartais net 20 gekonų vienoje grupėje. Tačiau jie gali būti labai teritoriniai ir dominuojantys, ypač vyriškos lyties rūšys, poravimosi sezonais. Neįprasta, kad Bibrono gekonui, kovojus su kitu gekonu, trūksta galūnių arba nupjauta uodega. Štai kodėl daugelis ekspertų rekomenduoja būsimiems naminių gyvūnėlių savininkams turėti atskirus narvus kiekvienam gekonui, ypač vyriškos lyties gekonui, kad jie negalėtų kovoti ar suėsti vienas kito. Viename narve galima laikyti daugiausia vieną patiną ir patelę.
Bibrono gekono patelė dauginasi du kartus per metus arba du kartus per metus, išduoda vidutiniškai po du kiaušinėlius. Kiaušinių dėjimo periodai dažniausiai būna pavasarį ir žiemą, o peri atitinkamai vasarą ir rudenį. Bibrono gekonas iš pradžių gali būti vientisos spalvos, bet ilgainiui palaipsniui generuos juosteles ir taškus, kaip ir suaugusiojo.