„Bildungsroman“ romane pasakojama apie pagrindinio veikėjo gyvenimą nuo vaikystės iki pilnametystės. Šiuo požiūriu jis panašus į romaną „pilnametis“. Tačiau „Bildungsroman“ romanas skiriasi nuo „suaugimo“, tačiau jo dėmesys sutelkiamas į psichologinį ir moralinį pagrindinio veikėjo vystymąsi.
Žanras atsirado XVIII amžiuje Vokietijoje. Pirmą kartą šio žanro idėją 18 m. aptarė Friedrichas von Blanckenburgas, o 1774 m. pirmą kartą šį terminą sugalvojo Karlas Morgensternas. Žanras greitai išpopuliarėjo už Vokietijos sienų ir visoje Europoje. Tai tapo įprastu būdu autoriams rašyti apie asmens, ypač moterų ir etninių ar religinių mažumų, raidą.
„Bildungsroman“ romanuose yra keletas bendrų bruožų. Šiose knygose daugiausia dėmesio skiriama vienam veikėjui, nors kai kuriose bus kalbama apie nedidelę žmonių grupę. Svarbus elementas yra pagrindinis veikėjo vystymasis, kuris dažnai yra tam tikru būdu atsiribojęs nuo visuomenės ir dažnai yra tikras ar metaforinis našlaitis.
Visuomenės, kurioje išdėstytas Bildungsroman romanas, ribos yra aiškiai apibrėžtos. Šios griežtos sąlygos kartu su dideliu nesėkme ar praradimo jausmu skatina pagrindinį veikėją reaguoti prieš visuomenę. Romane aprašomas ilgas ir lėtas procesas, kurio metu pagrindinis veikėjas grįžta į visuomenę ir priima jos vertybes bei idėjas. Per šią užsitęsusią kelionę veikėjas įgyja savimonę ir socialinės atsakomybės jausmą.
Yra daugybė „Bildungsroman“ romano pavyzdžių, o pirmasis romanas tokiu pripažintas yra Johanno Wolfgango von Goethe „Wilhelmo Meisterio pameistrystė“. Romanas apibrėžė žanrą ir pasakoja apie buržuazinio pirklio sūnų Vilhelmą ir jo nepasitenkinimą tuo, kas jis yra. Vilhelmas mano, kad jo padėtis ir socialiniai apribojimai yra tušti ir negyvi. Galiausiai jis randa paguodą ir vietą paslaptingoje grupėje, vaidindamas Šekspyro pjeses, tokias kaip „Hamletas“.
Modernesnis pavyzdys yra Kazuo Ishiguro „Never Let Me Go“. Romane pasakojama apie tris jaunus veikėjus Ruth, Tommy ir Kathy. Jie tiesiogine prasme yra našlaičiai, užauginti internatinėje mokykloje Hailsham. Kai jie auga per tris knygos etapus, jie sužino apie savo likimą: jie yra klonai, skirti paaukoti savo organus ligoniams. Nors meilė skatina juos bandyti atidėti savo likimą, galiausiai jie išmoksta tai priimti.
Afganistano rašytojo Khaledo Hosseini romane „Aitvarų bėgikas“ aprašomas berniuko, vardu Amiras, gyvenimas. Romanas taip pat padalintas į tris dalis. Pirmoji dalis pasakoja apie Amiro vaikystę, kai Kabule skraidino aitvarai. Antrasis rodo jo šeimos skrydį į Pakistaną, o paskui į Kaliforniją po sovietų invazijos. Trečiasis seka Amirą atgal į Pakistaną, kad sužinotų apie jo draugų likimus.