Medicinine prasme terminas „biologinis suderinamumas“ vartojamas nurodant medžiagų gebėjimą sąveikauti su kūnu nedarant žalos. Medžiagos, kurių biologinį suderinamumą reikia išbandyti, yra chirurginiai instrumentai, medicininiai implantai ir medžiagos, kurios liesis su oda. Kūnas yra labai sudėtingas, todėl vienas bandymas negali apimti visų situacijų, kuriose medžiaga gali būti naudojama, todėl biologinio suderinamumo bandymai paprastai yra ilgas ir sudėtingas procesas.
Biologiškai suderinamos medžiagos turi turėti keletą savybių. Pirma, jie neturėtų būti toksiški ląstelėms. Jei įtaisytas medicininis implantas žudo aplinkines ląsteles, tai akivaizdžiai sukeltų pacientui komplikacijų. Be to, medžiaga neturi sukelti imuninio atsako. Dažna medicininių implantų problema – atmetimas, kai imuninė sistema identifikuoja implante esančias medžiagas kaip svetimas ir bando su jomis kovoti. Tai sukelia uždegimą ir infekciją bei gali sutrikdyti implanto funkciją.
Biologiškai suderinamos medžiagos taip pat neturi sukelti cheminių reakcijų, kurios sužalotų kūną. Pavyzdžiui, stentavimo medžiaga, naudojama siaurėjančioms arterijoms gydyti, turi būti inertiška kraujyje. Jei taip nėra, kraujas gali pradėti krešėti arba atsirasti kitų problemų. Tai gali sukelti komplikacijų, tokių kaip kraujo užsikimšimas, dėl kurio audiniai miršta. Tokie dalykai kaip krešuliai taip pat gali kliudyti pačiam prietaisui, todėl jis nustoja veikti.
Mokslininkai nuolat dirba kurdami biologiškai suderinamas medžiagas, tokias kaip chirurginis plienas ir medicininis silikonas, kurį būtų galima saugiai naudoti organizme. Šios medžiagos yra išbandytos laboratorijose dėl akivaizdžių problemų, dėl kurių jos gali sugesti organizme. Naujus prietaisus eksperimentiniu pagrindu gali gauti pacientai, kurie sutinka būti stebimi dėl nesuderinamumo požymių, pvz., prietaiso atmetimo. Gydytojai taip pat privalo pateikti ataskaitas, kai jie stebi reakciją į medicinos instrumentus ir kitus naudojamus įrankius, kad gamintojai, remdamiesi ataskaitomis iš lauko, galėtų nustatyti jų gaminių problemas.
Kaip sužinojo mokslininkai, biologinis suderinamumas nėra universalus. Pavyzdžiui, lateksas yra medžiaga, kuri daugeliui žmonių laikoma biologiškai suderinama ir yra standartizuota medžiaga, skirta naudoti medicininiuose vamzdeliuose, apsauginėse pirštinėse ir kitose medicininėse medžiagose. Tačiau kai kurie žmonės yra alergiški lateksui ir gali patirti reakcijas, kai susiduria su šia tariamai biologiškai suderinama medžiaga. Taip pat žmonės kartais turi neįprastą alergiją metalams, dėl kurių jų organizmas reaguoja į metalus, kurių biologinis suderinamumas daugeliui pacientų buvo sėkmingai išbandytas.