Biometriniai duomenys reiškia įrašus, naudojamus unikaliai identifikuoti žmones, pvz., pirštų atspaudus. Biometriniai duomenys yra įvairūs šių duomenų fiksavimo, saugojimo ir panaudojimo būdai. Du pagrindiniai biometrinių duomenų naudojimo būdai yra asmenų identifikavimas, siekiant kontroliuoti prieigą, ir įvairios programos, skirtos kovai su nusikalstamumu ir jų prevencijai.
Biometrinių duomenų autentifikavimui naudojamos charakteristikos dažnai skirstomos į dvi pagrindines kategorijas – fiziologines ir elgesio. Fiziologiniai biometriniai duomenys yra susiję su fiziniais žmogaus kūno aspektais. Tai apima tokius elementus kaip pirštų atspaudai, tinklainės nuskaitymai ir veido nuskaitymai. Elgesio biometrija, kartais vadinama elgsenos metrika, apima parašus, rašysenos analizę ir balso modelio atpažinimą.
Nustatant, kokie biometrinių duomenų elementai gali būti tinkami biometrinių duomenų identifikavimo sistemoms, paprastai atsižvelgiama į daugybę dalykų. Duomenų elementas turi būti universalus, tai yra, visi žmonės turi turėti savybę. Jis turėtų būti unikalus, kad būtų galima galutinai atpažinti asmenį. Ji turėtų būti nuolatinė, ty tai turi būti savybė, kuri žmogui senstant iš esmės nesikeičia.
Kitas dažnas svarstymas yra klausimas, kaip lengva surinkti duomenų elementą. Pavyzdžiui, kraujo mėginio paėmimas DNR analizei yra daug invazyvesnis ir brangesnis nei pirštų atspaudų paėmimas. Be to, susirūpinimas dėl technologijos, naudojamos biometriniams duomenims matuoti, efektyvumo ir tikslumo gali turėti įtakos duomenų tipui, kuris pasirenkamas konkrečiai programai.
Biometriniai prietaisai paprastai veikia vienu iš dviejų pagrindinių būdų – tikrinimo arba identifikavimo. Tikrinimo režimu biometrinės technologijos atlieka vienkartinį pateiktų duomenų palyginimą su anksčiau išsaugotu šablonu. To pavyzdys yra pirštų atspaudų skaitytuvas asmeniniame kompiuteryje arba elektroniniame seife. Identifikavimo režimu naudojama biometrinių duomenų bazė. Tada užfiksuojamas atskiras duomenų elementas, o sistema bando suderinti šį duomenų elementą su bet kuriuo iš esamų duomenų bazėje apibrėžtų elementų. Identifikavimo biometrinių duomenų pavyzdys yra žinomų nusikaltėlių pirštų atspaudų duomenų bazė.
Susirūpinimą kelia biometrinių duomenų technologijos ir didelio masto biometrinių duomenų saugojimas. Biometrinių duomenų priešininkai gali nurodyti susirūpinimą dėl privatumo, pavyzdžiui, kad duomenys vėliau gali būti naudojami tikslams, su kuriais asmuo nesutiko, arba kad informacija gali būti pavogta. Kita kartais iškyla problema – susirūpinimas, kad biometrinių duomenų saugyklos gali būti netinkamai naudojamos siekiant diskriminuoti tam tikrus gyventojų sluoksnius.