Biomonitoringas yra mokslinių tyrimų sritis, kuri analizuoja žmonių ar gyvūnų audinius, siekiant nustatyti ir išmatuoti natūralių ir sintetinių arba žmogaus sukurtų cheminių medžiagų poveikį. Tiek natūralios, tiek sintetinės cheminės medžiagos vienaip ar kitaip daro poveikį organizmui per „žymeklius“. Šie žymenys gali būti tikroji cheminė medžiaga, kuri lieka kūno audiniuose, arba šalutiniai jos skilimo produktai.
Biomonitoringas matuoja, kas lieka organizmo audiniuose po šių cheminių medžiagų poveikio. Tačiau biomonitoringas nenustato, kaip asmuo ar gyvūnas kontaktavo su chemine medžiaga, kaip jie pateko į organizmą, prieš kiek laiko buvo poveikis ir ar cheminė medžiaga iš tikrųjų kenkia organizmui. Žinome, kad natūralios ir sintetinės, nekenksmingos ir toksiškos cheminės medžiagos patenka į mūsų dirvožemį, orą ir geriamąjį vandenį – biomonitoringas nustato, kiek jų patenka į mūsų organizmą.
Biomonitoringo tyrimas paprastai atliekamas trimis šiais etapais:
Parenkama dalykų grupė ir jų sritis.
Paimami audinių arba skysčių mėginiai.
Tiriama cheminė medžiaga nustatoma ir tada analizuojama.
Audiniai, kuriuos dauguma žmonių mano, kad mokslininkai rinktų biomonitoringo tyrimui, yra kraujas, šlapimas ir motinos pienas, tačiau mokslininkai biomonitoringo tyrimui atlikti taip pat naudoja plaukus, nagus, riebalus, kaulus ir net išstumtą orą. Daugumos cheminių medžiagų organizmo audiniuose randama itin mažais kiekiais. Mokslininkai matuoja „kūno naštą“ arba audiniuose randamų cheminių medžiagų kiekį milijoninėmis dalimis (ppm), milijardo dalimis (ppb) ir trilijono dalimis (ppt).
Tam tikros aplinkybės turi įtakos „biologiniam kaupimuisi“ arba „biologiniam padidinimui“, t. y. atvejams, kai cheminių medžiagų randama daug didesniu kiekiu. Taip gali nutikti, kai mažus gyvūnus, patyrusius cheminių medžiagų poveikį, suvalgo didesnis gyvūnas, o cheminis poveikis didėja maisto grandinėje. Aplinkos sąlygos, pavyzdžiui, oras, taip pat gali turėti įtakos tam tikrų į aplinką išmetamų natūralių cheminių medžiagų kiekiui. Nors biomonitoringas nesuteikia įtikinamos informacijos apie tai, kaip cheminės medžiagos nuryjamos, ar jos teigiamai ar neigiamai veikia organizmą, tai yra svarbi sudedamoji dalis tiriant, kaip aplinka mus veikia fiziškai.