Biotechnologija paprastai apibrėžiama kaip mokslas, susijęs su praktiniu pritaikymu gyviems organizmams, ir šioje srityje dirba biotechnologijos mokslininkas. Tai apima platų pritaikymo spektrą – nuo mielių naudojimo alaus gamybai iki manipuliavimo augalų ir gyvūnų genais. Ši sritis yra plati, tačiau darbai perkeliami iš tradicinių sričių į genetikos taikymą įvairiais būdais. Tradiciškai biotechnologijų mokslininkas naminiams augalams ir gyvūnams taiko selektyvaus veisimo principus.
Atrankinis veisimas buvo praktikuojamas daugelį metų, tačiau labai specifinių genetikos žinių taikymas yra palyginti naujas dalykas ir priklauso nuo biotechnologijų mokslininko veiklos. Kai kuriais skaičiavimais, šiuolaikinėje bakalėjos parduotuvėje apie 70% produkcijos vienaip ar kitaip yra paremtos biotechnologijomis. Priklausomai nuo pramonės šakos, biotechnologijų mokslininkas gali dirbti su įvairiais maisto kūrimo ar gerinimo procesais. Maisto produktai gali apimti tokius įvairius dalykus kaip sūris, rapsų aliejus ir vynas.
Be to, biotechnologijų mokslininkas gali dirbti su labai skirtingais projektais, pavyzdžiui, ieškoti būdų, kaip padėti valyti drabužius, sukurti saugesnes laipiojimo virves arba sukurti patobulintą nėštumo testą namuose. Biotechnologijos mokslininkas gali būti susijęs su genetika, siekdamas suprasti ir išnaikinti paveldimas ligas, galbūt teikdamas genetines konsultacijas būsimiems tėvams. Kitos užduotys gali būti susijusios su augalų ar gyvūnų klonavimu, genų perkėlimu iš vieno gyvo organizmo į kitą ar kitomis panašiomis užduotimis.
Paprastai biotechnologijų mokslininkas daug metų praleidžia eidamas į mokyklą ir paprastai yra labai aukšto išsilavinimo, dažnai – daktaro laipsnio. Daugeliui darbų biotechnologijų srityje reikia ne tik daktaro laipsnio, bet ir dvejų ar daugiau metų praktinės patirties šioje srityje. Darbas dažnai susijęs su mokslininkų grupe, todėl reikia gebėjimo gerai dirbti su kitais; daugeliu atvejų reikalingos ir kompiuterių programavimo žinios.
Yra įvairių požiūrių į biotechnologijų sritį. Vienas iš būdų yra tiesiog ištirti tai, kas jau egzistuoja, ir pamatyti, ko galima išmokti, o kitas – ieškoti būdų, kaip išspręsti esamas problemas, pavyzdžiui, ieškoti vaistų nuo genetinių ligų ir kitų paveldimų ligų. Trečiasis metodas, kuris naudojamas tam tikromis aplinkybėmis, yra įvairių mikroorganizmų apšvitinimas, o vėliau susidariusių mutacijų tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar neatsiranda kas nors naudingo. Jei taip, mikroorganizmas gali būti sukurtas komerciniams tikslams.