Kas yra bipolinės haliucinacijos?

Bipolinės haliucinacijos yra haliucinacijos, kurias patiria žmonės, turintys bipolinį sutrikimą. Pagal apibrėžimą jie būdingi tik pacientams, sergantiems I bipoliu, ir ne visiems, sergantiems šia liga, gali išsivystyti haliucinacijos. Pacientams, kuriems tai pasireiškia, klinikinis gydymas gali apimti vaistus, tokius kaip ličio preparatai, kartu su psichoterapija. Kai kuriems pacientams haliucinacijos gali būti įspėjamasis manijos epizodo požymis, nes jos gali atsirasti prieš pacientams pereinant į manijos būseną.

Sensorinės haliucinacijos gali būti įvairių formų ir kiekvienam pacientui jos skiriasi. Pacientai, sergantys bipolinėmis haliucinacijomis, gali matyti, girdėti, užuosti, jausti ar ragauti dalykus, kurių iš tikrųjų nėra. Kai kuriems pacientams haliucinacijas lydi lūžis nuo tikrovės ir jie gali nesuvokti, kad juos haliucinuoja. Kitais atvejais jie aiškiai atpažįstami kaip haliucinacijos, o tai gali būti traumuojanti arba liūdinti pacientą.

Haliucinacijos stebimos I tipo bipolinio sutrikimo atvejais, kai pacientas patiria psichozę manijos epizodų metu. Psichikos ligų, tokių kaip bipolinis sutrikimas, diagnostikos procesas yra sudėtingas ir gali prireikti valandų valandų, kad būtų pašalintos panašios diagnozės. Prieš diagnozuojant bipolinį sutrikimą, psichoze sergantys pacientai turi būti įvertinti dėl tokių būklių kaip šizofrenija, nes šių būklių gydymas yra skirtingas, todėl kuriant gydymo planą svarbu gauti tikslią diagnozę.

Pacientai gali valdyti bipolines haliucinacijas įvairiais būdais. Pacientams, kurie nusprendžia kontroliuoti būklę vaistais, tokie simptomai kaip haliucinacijos dažnai išnyksta. Pacientams, kurie nevartoja vaistų arba kuriems pasikartoja simptomai, kai kurie žmonės gali bandyti sąveikauti su haliucinacijomis, o kiti gali jas naudoti kaip įspėjamąjį ženklą, kad jų bipolinis sutrikimas stiprėja. Kiti pacientai bando nekreipti dėmesio į haliucinacijas arba stengiasi išmokti atskirti haliucinacijas nuo tikrovės.

Pacientai, sergantys bipolinėmis haliucinacijomis, gali aptarti jutimo patirtį su globėjais, draugais ir šeima. Kai kuriems žmonėms apie jas kalbant haliucinacijos atrodo mažiau bauginančios, o pacientai, kuriems sunku atskirti bipolines haliucinacijas nuo tikrovės, gali prašyti žmonių patikrinti jutiminę patirtį.

Žmonėms, sergantiems nediagnozuotomis psichikos ligomis, tokiomis kaip šizofrenija ir bipolinis sutrikimas, haliucinacijos gali būti svarbus diagnostikos ženklas gydytojams. Žmonės, kurie pradeda jausti nenormalius pojūčius ar kitus psichikos ligos požymius, gali norėti įvertinti psichologo ar gydytojo; be psichikos ligos požymių, haliucinacijos taip pat gali rodyti pagrindinę neurologinę problemą, pvz., naviką ar degeneracinę ligą.