I tipo bipolinis sutrikimas yra bipolinio sutrikimo forma, kuriai būdingas bent vienas manijos arba mišrus epizodas paciento istorijoje. Pacientai taip pat dažnai patiria depresiją, paaiškindami, kodėl ši būklė kartais vadinama „manijos-depresijos sutrikimu“. I bipolinis sutrikimas yra rimčiausia bipolinio sutrikimo forma ir gali pasireikšti neįgalumo simptomais, dėl kurių pacientui sunku funkcionuoti manijos, depresijos ar mišrių epizodų metu. Galimos gydymo galimybės, o neurologams daugiau sužinojus apie smegenis ir jų veikimą žmonėms, turintiems tokias ligas kaip I bipolinis sutrikimas, gali atsirasti kitų galimybių.
Diagnozuoti pacientus, sergančius bipoliniu sutrikimu, yra sudėtinga, todėl reikia atlikti daugybę medicininių tyrimų ir apklausti pacientus. Pirma, reikia atmesti fizines manijos priežastis, tokias kaip vaistai ir pramoginiai vaistai. Pacientas taip pat turi būti atidžiai apklausiamas dėl kitų psichikos ligų, kurios gydomos ir valdomos skirtingai, diagnostinių požymių. Jei gydytojas gali patvirtinti, kad pacientas patyrė vieną ar daugiau manijos ar mišrių epizodų ir nėra fizinių priežasčių, pacientas gali turėti I tipo bipolinį pobūdį. Jei pacientas patyrė tik hipomanijos epizodus, diagnozė yra II tipo bipolinis sutrikimas.
Kai kurie pacientai turi formą, vadinamą bipoliniu I tipu, su psichozės požymiais. Tokiais atvejais manijos ar mišrių epizodų metu pacientas patiria psichozės simptomus, tokius kaip kliedesiai ir haliucinacijos. Dėl to manijos epizodai gali būti intensyvesni ir pavojingesni pacientui, nes pacientas gali jaustis nenugalimas, taip pat gali išsivystyti ekstremali paranoja ir kiti simptomai. Manijos epizodų metu pacientai paprastai yra labai aktyvūs, jų kalba ir mintys gali sutrikti.
Vienas iš standartinių I tipo bipoliniu sutrikimu sergančių pacientų gydymo būdų yra litis – vaistas, padedantis pacientams išvengti su bipoliniu sutrikimu susijusių ekstremalių pakilimų ir nuosmukių. Pacientai taip pat gali vartoti kitus vaistus ir jiems gali būti naudinga psichoterapija. Terapija gali padėti pacientams valdyti ir spręsti emocijas, kad nesusidarytų situacijų, kai emocijos sukelia manijos ar hipomanijos epizodus, o terapija taip pat gali padėti pacientams, turintiems depresijos simptomų.
Kai kurie žmonės, sergantys I tipo bipoliniu sutrikimu ir kitomis bipolinio sutrikimo formomis, nusprendžia nekontroliuoti savo būklės vaistais. Jų poreikiams patenkinti gali pakakti terapijos ir kitų metodų. Kiekvienas pacientas yra skirtingas, todėl pacientams gali būti naudinga susitikti su keliais psichikos sveikatos specialistais, kad surastų specialistą, kuris patenkintų jų poreikius ir norėtų dirbti su jais, kad būtų parengtas tinkamas gydymo planas.