Bitininko kostiumas – tai apsauginių drabužių rinkinys, kurį dėvi su bitėmis dirbantys žmonės. Bitės, kurias laiko žmonės, laikomos struktūroje, vadinamoje bitynu. Bitininkai, dar vadinami bitininkais, paprastai dirba su bitėmis, kad galėtų rinkti ir parduoti medų bei bičių vašką. Tačiau bitės taip pat laikomos tam, kad galėtų apdulkinti pasėlius. Kai kurie bitininkai augina bites, kad jas būtų galima parduoti kitiems bitininkams.
Visi bitininko darbai turi būti atliekami labai atsargiai. Nors dauguma bitėms nealergiškų žmonių gali išgyventi įgėlę, net ir tie, kurie nėra alergiški bitėms, gali labai susirgti arba mirti nuo spiečiaus užpuolimo. Dėl šios priežasties dauguma bitininkų dėvi bitininko kostiumą. Nors bitininko kostiumas yra pirmoji gynybos linija nuo įgėlimų, kiekvienas, bendraujantis su bitėmis, ypač visas bičių avilys, pirmiausia turėtų baigti saugos mokymus, susijusius su bičių priežiūra ir tvarkymu.
Bitininko kostiumas beveik visada yra visiškai pagamintas iš baltos medžiagos. Taip yra todėl, kad dauguma natūralių bičių priešų yra žinduoliai tamsiu kailiu, pavyzdžiui, lokiai. Baltas bitininko kostiumo audinys skirtas padėti bitėms atskirti bitininkus nuo plėšrūnų. Kostiumas skirtas padengti visą kūną, įskaitant galvą ir rankas. Jis ne visada dengia pėdas, bet yra skirtas prisegti prie batų ar batų.
Viena iš svarbiausių bitininko kostiumo dalių yra ant veido dėvimas šydas. Bičių įgėlimai į galvą ir kaklą paprastai sukelia daug didesnį dirginimą nei galūnių įgėlimai. Nors kai kurie labai patyrę bitininkai nedėvi viso kostiumo, dauguma jų visada dėvi skrybėlę ir šydą.
Visą bitininko kostiumą sudaro pora pirštinių, pagamintų iš medžiagos, panašios į likusio kostiumo spalvą. Kadangi rankos dažniausiai yra ta kūno dalis, kuri liečiasi arčiausiai su bitėmis, svarbu jas apsaugoti. Kai kuriais atvejais, kai reikia atlikti labai subtilų darbą, sunku mūvėti pirštines. Tokias subtilias procedūras atlieka labai kvalifikuoti bitininkai. Kartais tokiais atvejais bitininkai nusprendžia nemūvėti pirštinių ir yra labai atsargūs, kad neįsidėtų ar nesumažėtų įgėlimų.