Kamanos be kamanos – tai arklio kamanos, neturinčios tradicinio kandiklio arba antgalio. Kamanos veikia spaudžiant žirgą, kad raitelis galėtų valdyti vairavimą, lėtėjimą ir sustojimą. Užuot pasikliavę burnos spaudimo taškais, kaip daro įkandusios kamanos, kamanos be kamanų veikia su spaudimo taškais ant nosies. Kaip ir visos kamanos, kamanos be bitų yra pagamintos iš įvairių medžiagų, įskaitant neapdorotą odą ir kartais metalą.
Kamanos be bitų turi tris pagrindines tradicines veisles: bosalinę kamaną, mechaninę kamaną ir šoninę trauką. Tai, kaip kamanos be kamanų tinka arkliui ir užtikrina valdymą, skiriasi priklausomai nuo kiekvieno tipo. Yra įvairių aplinkybių, dėl kurių motociklininkas pasirenka vieno tipo kamanas, o ne kitas.
Visų pirma, neatsižvelgiant į tipą, kamanos be krumplių užtikrina valdymą naudojant jautrius spaudimo taškus arklio galvoje, o ne burnoje. Dėl šios priežasties daugelis raitelių naudos kamanas be kamanų arkliui, kuris buvo susižeidęs burną arba turi problemų su dantimis. Panašiai kai kurie raiteliai nusprendžia paleisti jauną žirgą be kamanų. Kamanos be bitų dažnai naudojamos ištvermingam jodinėjimui ir jodinėjimui taku. Nors kai kuriuose žirgų šou renginiuose, pvz., rodeo ir šokinėjimo varžybose, galima naudoti daugumą takų, daugelyje renginių negalima naudoti kamanų.
Nors tarp raitelių kyla daug ginčų dėl kamanų naudojimo be įkandimų, o ne įkandamų kamanų, daug kas priklauso nuo motociklininko pageidavimų ir patirties bei jojimo aplinkybių. Kai kurie žmonės mano, kad kamanos be kamanų yra humaniškesnės nei su kamanomis, tačiau kiti mano, kad visos kamanos yra humaniškos, kai jas naudoja patyręs motociklininkas.
Dauguma pradedančiųjų raitelių nori eksperimentuoti su įvairių tipų kamanomis, kol išmoks įvertinti savo ir savo arklio reakciją. Patyrę motociklininkai linkę mažiau pasikliauti kamanų valdymu, nes išmoksta vairuoti kojomis ir kūnu, o ne pasikliauti kamanomis.