Blefaritas yra akies voko uždegimas. Toks patinimas gali išsivystyti ir žmonėms, ir gyvūnams, o gyvūnams jis dažniausiai pasireiškia vokų spazmais, plaukų slinkimu prie akių ir raudonomis, patinusiomis akimis.
Yra daug skirtingų blefarito priežasčių. Paprastai tai siejama su konjunktyvitu, dar vadinamu „rožine akimi“ arba „raudona akimi“. Sergant konjunktyvitu, junginės arba baltos akių dalys užsidega. Ši būklė yra labai užkrečiama.
Yra keletas skirtingų blefarito tipų, įskaitant parazitinį, saulės ir alerginį. Parazitinis blefaritas gana dažnai pastebimas šunims, sergantiems niežais. Paprastai šį tipą lydi plaukų slinkimas, o veterinarijos gydytojas gali diagnozuoti būklę paėmęs odos mėginį.
Saulės blefaritas gali pasireikšti gyvūnams be melanino akių vokuose. Melaninas yra pigmentas, suteikiantis odai spalvos. Teigiama, kad tie, kurie neturi spalvos arba turi labai mažai spalvos, turi albinizmą. Oda be normalaus melanino kiekio yra itin jautri saulės šviesai ir jautri uždegimams.
Alerginis blefaritas gali būti susijęs su vaistais, nes daugumos gyvūnų alergijos simptomai dažniausiai pasireiškia ant odos. Jei įmanoma, kad uždegimas yra susijęs su alergija, reikia pranešti veterinarijos gydytojui, kad būtų išvengta vaisto ar kito alergeno. Jei pasireiškia lėtinis uždegimas, veterinaras gali norėti patikrinti, ar nėra hipotirozės, endokrininės sistemos ligos.
Blefarito simptomai dažniausiai yra patinę ir sudrėkinti akių vokai bei raudonos, sudirgusios akys. Akys taip pat gali jaustis „smėliukas“, taip pat gali atsirasti išskyrų iš akių. Veterinaras gali skirti antibiotikų kremą. Ožkos, turinčios entropiją, genetinę būklę, kai akių vokai yra atvirkštiniai ir subraižyti akį, dažnai yra jautrios uždegimui. Veterinaras gali paskirti ožkos akis plauti natrio sulfacetamido tirpalu kelis kartus per dieną.