Blefaroptozė yra būklė, kai vienas arba abu viršutiniai akių vokai nukrenta, o tai gali sutrikdyti regėjimą. Sutrikimas dažniausiai pastebimas vyresnio amžiaus žmonėms, nes su amžiumi natūraliai susilpnėja akių vokų raumenų skaidulos. Naujagimiai, vaikai ir jauni suaugusieji taip pat gali patirti blefaroptozę dėl sunkios infekcijos, akies pažeidimo, naviko ar įgimto defekto. Gydytojai paprastai gali išspręsti problemą taikydami paprastas chirurgines procedūras, tačiau gali prireikti tolesnio gydymo, kad būtų išvengta kitų sveikatos komplikacijų.
Su amžiumi susijusi blefaroptozė per kelerius metus tampa vis labiau pastebima ir dažnai tam tikru mastu pažeidžiamos abi akys. Kai nervų ir raumenų audiniai susilpnėja dėl smegenų auglio, infekcijos ar sužalojimo, paprastai pažeidžiama tik viena akis. Įgimti sutrikimai, atsirandantys, kai raumenų audinys niekada iki galo neišsivysto, dažniausiai pastebimi pirmaisiais gyvenimo metais. Įgimta problema gali turėti įtakos vienai arba abiem kūdikio akims.
Blefaroptozė paprastai nėra skausminga būklė, nors nukritęs akies vokas gali liestis su akies obuoliu ir sudirginti. Dėl to žmogus gali turėti lėtinį akių paraudimą ir gausiai ašaroti. Labai nusviręs vokas gali pabloginti regėjimą, o tai ypač problematiška, jei pažeidžiamos abi akys. Kai kuriems kūdikiams įgimta blefaroptozė pasireiškia prieš tingios akies išsivystymą, kai jų regėjimas nuolat trukdo vienoje pusėje.
Pirminės sveikatos priežiūros gydytojas arba oftalmologas paprastai gali diagnozuoti blefaroptozę tiesiog įvertinęs fizinę akių vokų išvaizdą. Jei gydytojas negali patvirtinti, kad sutrikimas yra susijęs su senatve ar įgimtomis problemomis, paprastai atliekami papildomi tyrimai, siekiant nustatyti pagrindinę priežastį. Kraujo tyrimai gali atskleisti infekciją arba autoimuninį sutrikimą, o diagnostiniai vaizdo skenavimai gali rodyti nervų traumą, navikus ar nenormalų raumenų vystymąsi. Nustačius tikslią diagnozę, gydytojas gali paaiškinti įvairias gydymo galimybes.
Kai kuriuos blefaroptozės atvejus galima valdyti be chirurginės intervencijos. Priešuždegiminiai vaistai gali sumažinti akių skausmą, o akiniai su specializuotu užsegimu gali išlaikyti pažeistą akies voką. Tačiau daugeliu atvejų reikia operacijos, o šiuolaikinės procedūros pasirodė labai veiksmingos palengvinant simptomus. Kvalifikuotas chirurgas gali pašalinti odos audinio perteklių ir įtempti akių vokų raumenis. Regėjimas paprastai pagerėja iš karto po operacijos, nors gali prireikti papildomos operacijos arba specialių kontaktinių lęšių, jei regėjimo sutrikimai išlieka.