Blefarospazmas yra būklė, dėl kurios žmogus nekontroliuojamai mirkčioja. Pacientai gali sudirginti ir išsausėti akis, ypač ryškiomis ar įtemptomis sąlygomis, o kai kuriais atvejais pacientai jaučiasi taip, lyg jų akių vokai būtų uždaryti, o tai sukelia funkcinį aklumą. Paprastai blefarospazmas nėra kenksmingas, tačiau daugelis žmonių renkasi gydymą, nes tai gali sukelti nepatogumų ir dirginti akis. Oftalmologas paprastai gali pateikti gydymo rekomendacijas pacientams, kenčiantiems nuo blefarospazmo.
Ši būklė yra distonijos forma, raumenų sutrikimų šeima, kuriai būdingi stiprūs ir užsitęsę susitraukimai. Dažnai blefarospasmas yra suporuotas su distonija kitoje kūno vietoje ir dažniausiai jį sukelia smegenų pažeidimas dėl insulto ar kitos sveikatos būklės. Kai blefarospazmas paveikia tik pusę veido, jis vadinamas pusveidiniu blefarospazmu ir dažniausiai jį sukelia veido nervų pažeidimas.
Paprastai gydytojas diagnozuoja šią būklę atlikdamas fizinį patikrinimą ir pokalbį. Pokalbio metu paciento bus klausiama, kiek laiko jis pastebėjo problemą ir kaip dažnai pasireiškia blefarospazmas. Jei nesate tikri, galite paklausti draugo ar šeimos nario, kuris galėjo pastebėti šią būklę anksčiau nei jūs tai padarėte. Akių gydytojas taip pat gali paklausti apie padidėjusį stresą jūsų gyvenime, pasikeitusias darbo sąlygas ar galvos traumų istoriją, siekdamas išsiaiškinti blefarospazmo priežastį.
Dauguma blefarospazmo atvejų diagnozuojami kaip gerybinis esminis blefarospasmas, todėl pacientai turi keletą gydymo būdų. Jie gali ignoruoti problemą ir naudoti akių lašus, kad sumažintų akių dirginimą, jei ji tampa problema. Jie taip pat gali pasirinkti laikiną veido nervo paralyžių, naudojant botulino toksiną. Kai kurie geriamieji vaistai gali būti naudojami spazmui kontroliuoti, o retais atvejais gali būti naudojama chirurgija, kad būtų nutrauktas pernelyg aktyvus nervas, sukeliantis spazmą, nors tai ne visada sėkminga.
Blefarospazmas laikomas lėtine liga ir paprastai laikui bėgant blogėja, jei į jį nekreipiama dėmesio. Kartais spazminį mirksėjimą ir trūkčiojimą gali labai sumažinti dirbant stresą, gyvenimo ir darbo sąlygas. Pavyzdžiui, naudojant ergonomišką apšvietimą darbe, galima sumažinti akių nuovargį, todėl blefarospazmas tampa retesnis, o streso valdymo metodų naudojimas taip pat gali sumažinti nepageidaujamą trūkčiojimą.