Bolidas yra bendras terminas, apibūdinantis bet kokį objektą, kilusį iš kosmoso, kuris susiduria su Žeme arba sprogsta atmosferoje. Jis apima meteoritus, asteroidus ir kometas. Astronomijoje šis terminas dažnai vartojamas apibūdinti meteorui, kuris yra ryškesnis už -4 balą – maždaug toks pat ryškus kaip Veneros planeta – ir vartojamas kaip „ugnies kamuolio“ sinonimas. Geologijoje bolidas paprastai vartojamas meteoritui ar asteroidui, kuris palieka smūginį kraterį, apibūdinti ir dažniausiai naudojamas ten, kur nepakanka informacijos konkretesniam aprašymui.
Saulės sistemoje yra daug objektų, kurių dauguma yra maži, orbitose, kurios gali kirsti Žemės orbitą. Šie objektai turi įvairią kompoziciją. Kai kuriuos galima apibūdinti kaip „nešvarius sniego gniūžtes“ – dulkes ir mažus uolienų fragmentus, laisvai laikomus ledo, o kai kuriuos gali sudaryti tankios uolienos, kuriose yra daug metalų, daugiausia geležies ir nikelio. Jie skrieja iki 26 mylių per sekundę (42 km/s) greičiu, o Žemėje – 18 mylių per sekundę (29 km/s).
Priklausomai nuo krypties, iš kurios jie artėja, jie gali patekti į Žemės atmosferą iki 44 mylių per sekundę (71 km/s) greičiu. Esant tokiam greičiui, trintis su atmosfera greitai įkaitina objektą iki labai aukštos temperatūros, todėl jis ryškiai švyti. Labai maži objektai sudegs visiškai aukštai atmosferoje, tačiau didesni objektai, priklausomai nuo dydžio ir sudėties, gali atsitrenkti į paviršių arba sprogti žemesniuose atmosferos sluoksniuose.
Dauguma objektų, patenkančių į Žemės atmosferą, yra maždaug smėlio grūdelio dydžio. Jie greitai sudega, bet iš paviršiaus matomi kaip meteorai. Bolidai, pasiekę paviršių, gali palikti smūginius kraterius. Mėnulyje galima pamatyti daugybę tokių kraterių; tačiau Žemėje erozija ir geologinis aktyvumas geologiniu požiūriu gana greitai išnaikina įrodymus. Žemėje yra tik keli smūginiai krateriai, kurie yra pakankamai gerai išsilaikę, kad būtų akivaizdūs; geriausias pavyzdys yra Barringer krateris Arizonoje, JAV – apytiksliai apskritas, daugiau nei 1,000 jardų (1 km) pločio krateris.
Didelis bolido susidūrimas gali turėti niokojantį poveikį planetai. Be tiesioginio poveikio smūgio aplinkai, dideli kiekiai išgaravusių uolienų būtų išstumti į viršutinę atmosferos sluoksnį, kur kondensuotųsi į smulkias dulkes. Tai gali labai sumažinti saulės spindulių kiekį, pasiekiantį visą planetos paviršių ilgą laiką, sunaikinant žalius augalus ir smarkiai sumažinant temperatūrą.
Galbūt geriausiai žinomas didelio bolido įvykio pavyzdys yra tas, kuris įvyko kreidos geologinio laikotarpio pabaigoje prieš 65 milijonus metų. Jukatano pusiasalyje, Meksikoje, netoli Chicxulub miesto, buvo rastas didelis, 110 mylių (180 km) skersmens krateris, datuojamas tuo metu. Manoma, kad atsakingas objektas būtų buvęs maždaug 6 mylių (10 km) skersmens.
Plačiai manoma, kad šis objektas sukėlė tuo metu įvykusį masinį išnykimą, sunaikindamas dinozaurus ir daugelį kitų gyvūnų klasių. Tačiau ne visi mokslininkai sutinka, kad tik Chicxulub smūgis buvo atsakingas už šį išnykimo įvykį, o kai kurie mano, kad tai galėjo būti daugybė didelių poveikių. Per Žemės istoriją buvo keli masinio išnykimo įvykiai ir gali būti, kad kai kuriuos arba visus iš jų sukėlė dideli bolidai.
Didžiausias bolidų ugnies kamuolys, kurį žinojo žmonės, buvo Tunguskos įvykis 1908 m., kai virš Sibiro Tunguskos srities įvyko didžiulis sprogimas, sukeldamas platų nusiaubimą. Laimei, vietovė buvo negyvenama, o žmonių aukų nebuvo, tačiau objekto švytintį kelią ir detonaciją matė keli žmonės, esantys atokiuose kaimuose. Kompiuteriniai modeliai, pagrįsti sunaikinimo modeliu, apskaičiavo objekto, kuris, kaip manoma, buvo mažas asteroidas arba kometos fragmentas, dydį, artėjimo kampą ir galimą sudėtį.