Boustrofedonas yra rašymo technika, kai teksto eilutės eina pakaitomis. Šį rašymo metodą naudojo daugelis senovės kultūrų, o kai kuriuose pasaulio regionuose jis tebenaudojamas ir šiandien, nors daugeliu atvejų pirmiausia kaip įdomybė. Nors gali atrodyti, kad būtų sunku perskaityti boustrofedono tekstą, iš tikrųjų jį gana lengva perskaityti, kai prie jo priprantama.
Kaip pavyzdį naudoti anglų kalbą, pirmoji butrofedonu parašyto teksto eilutė, kaip įprasta, eitų iš kairės į dešinę. Tačiau kita eilutė prasidėtų dešinėje ir judėtų į kairę. Raidės taip pat būtų apverstos, iš esmės sukuriant veidrodinį vaizdą. Kita eilutė vėl skaitoma iš kairės į dešinę ir taip toliau iki teksto apačios.
Žodis boustrofedonas yra graikiškas ir reiškia „ariant suktis kaip jautis“. Visi, kas pjovė veją, žino, kad efektyviau pjauti veją pirmyn ir atgal, o ne pjauti juostą, lįsti atgal į pradžią, pjauti kitą juostą ir pan. Argumentas dėl boustrofedono teksto yra tas, kad tekstą efektyviau rašyti ir skaityti, kai jis parašytas taip pat, kaip ariamas laukas, ir tai galėjo būti tiesa senovės žmonėms, nes jie buvo prie to pripratę.
Tarsi boustrofedono neužtektų, senoviniai tekstai taip pat paprastai buvo rašomi be tarpų, kad būtų kuo efektyviau naudoti tarpą, be to, dažnai žodžių tvarka sakiniuose buvo labai neįprasta. Žmonėms, kurie moka skaityti senovės kalbas, vis dar dažnai kyla problemų su tekstais ant paminklų ir lentelių, nes rašymo sistema yra tokia nepažįstama, ir tai paaiškina, kodėl kai kurios senovės kalbos užtruko taip ilgai, nes žmonės nežinojo, kur yra žodžių lūžiai.
Norėdami šiek tiek padidinti ante, taip pat galite naudoti atvirkštinį boustrofedoną. Atvirkštiniame boustrofedone tekstas ne tik rašomas atgal alternatyviomis eilutėmis, bet ir apverčiamas 180 laipsnių. Kai kurie iniciatyvūs raštininkai taip pat rašė tekstą 90 laipsnių kampu, kuris ėjo skersai, sukurdami du teksto sluoksnius, kuriuos reikia sijoti.
Visos šios technikos šiuolaikiniams žmonėms gali atrodyti šiek tiek absurdiškos, tačiau tai buvo esminiai pokyčiai tais laikais, kai popierius buvo negirdėtas, o rašymo medžiagos buvo brangios, sudėtingos ir sunkiai paruošiamos. Net ir sukūrus popierių ir veliūrą, šios medžiagos tebebuvo labai brangios, o mūsų šiuolaikinė sistema rašyti plačiomis pastraipomis su tarpais būtų buvusi siaubingai švaistoma.