Buksmedžio bonsai yra mažas visžalis krūmas, kurio veislės yra įvairiose pasaulio vietose. Paprasto bonsai medžio lapija pasižymi lėtu, bet plintančiu augimo įpročiu ir stipriomis šaknimis. Gerai žinomas bonsai, kuris kartais vadinamas „medžiu vazonėlyje“, pradeda augti pavasario sezonu, kai reguliariai maitinamas reikiamu maistinių medžiagų kiekiu.
Buksmedžio bonsai medis yra kilęs iš daugelio pasaulio šalių, pageidautina tose srityse, kuriose temperatūra yra nuo šaltos iki karštos. Mažų bonsų kilmė yra tokiose vietose kaip Centrinė Amerika, Europa, Azija ir Afrika. Buksmedžio bonsai gali būti auginami pavasarį per pusiau subrendusius šaknų auginius arba naudojant metodą, vadinamą oro sluoksniu, kai pašalinamos medžio šakų ar šaknų dalys, kad išaugtų kitas medis. Siekiant optimalaus augimo, miniatiūrinis augalas gali būti dedamas į vazoną arba lauke, parke, kieme ar panašioje aplinkoje. Buksmedžio bonsai veislės yra Common Boxwood, Japanese Boxwood, Dwarf English, Kingsville ir Morris Midget.
Natūraliai žemaūgio ūgio buksmedžio bonsai išaugina tamsius, visžalius, pailgus lapus. Po lapų yra mažos, geltonos gėlės, kurios debiutuoja pavasarį. Kai kurie sodininkystės ekspertai bonsai medžio lapiją lygina su pom-poms lapija, nes pasodinus lauke jis plinta. Vidutinis miniatiūrinių bonsų aukštis svyruoja nuo maždaug 3 colių (7.6 cm) iki maždaug 4 pėdų (1.2 m). Geriausiai žinomas dėl savo atsparumo, buksmedžio bonsai medis auga vertikaliai, naudojant tvirtą žievę ir šaknų sistemą.
Nepriklausomai nuo to, ar buksmedžio bonsai auginami patalpoje ar lauke, augalą reikia laistyti kuo dažniau, geriausia tada, kai išdžiūsta žemė. Sodininkystės ekspertai rekomenduoja bonsus gerai laistyti, kad jis liktų hidratuotas nuo dirvožemio viršaus iki apačios. Ilgesniam laikui palikus bonsą išdžiūvusį, padidėja šaknų ir lapų pažeidimo problema.
Buksmedžio bonsai gerai auga tiek saulės šviesoje, tiek daliniame pavėsyje. Nors miniatiūrinis medis toleruoja šaltą ir karštą temperatūrą, apsauga nuo šešėlio išlaiko augalą sultingą ir sveiką. Vietos, tokios kaip mulčiuotos lysvės, langų šuliniai ir nešildomos, gerai cirkuliuojamos patalpos, yra keli bonsų augalų apsaugos pavyzdžiai. Tiesioginiai rytiniai saulės spinduliai geriausiai maitina bonsai medį, nes jis nėra per šiltas. Po pietų saulės spinduliai miniatiūriniam medžiui kelia pavojų, nes jis būna karštesnis nei ryte, todėl gali nudeginti lapiją.
Nuo pavasario iki rudens šio bonsai medžio sodininkai turėtų kas dvi savaites tręšti organinėmis skystomis trąšomis. Kai kurie pasirinkimai apima ekologiškus jūros dumblius arba žuvies emulsiją. Į buksmedį galima tiekti ir organines granules. Maždaug kas trejus metus bonsai medį reikia persodinti arba persodinti, kad atsirastų vietos naujoms šaknims ir lapams augti.