Šiomis dienomis komunikacijoje vyraujant internetui, atrodo natūralu, kad įmonės naudotų interneto protokolus savo kasdieniam ir ne kasdieniam verslui. Galų gale, tinklas gali būti palankus greitam duomenų perdavimui ir gali pašalinti geografiją iš komunikacijos lygties. Daugelis įmonių didžiąją dalį savo darbo nusprendžia atlikti naudodami tam tikrą interneto ryšį, tačiau įmonėms padeda ne tik 0 ir 1. Tai raidžių ir skaičių derinys, dėl kurio gaunamas dar vienas su internetu susijęs akronimas BPEL.
BPEL reiškia verslo procesų vykdymo kalbą. Kaip ir EAI, BPEL yra XML pagrindu sukurta kalba, tačiau BPEL yra konkretesnė ir tikslesnė. Konkrečiai, programuotojas naudoja BPEL, kad sujungtų kartais skirtingas funkcijas į integruotą procesą, todėl sklandžiai naudojasi internetu verslo operacijoms atlikti – nuo paprastų pinigų keitimo iki sudėtingų skaičiavimų ir turto perskirstymo.
Skirtingai nuo kai kurių kitų programavimo kalbų, BPEL sukūrė daugybė žmonių, dirbančių keliose įmonėse, įskaitant Adobe, Avaya, BEA, Hewlett-Packard, IBM, Microsoft, NEC, Novell, Oracle ir SAP. 2002 m. IBM ir „Microsoft“ padarė didelę įtaką naudodamos IBM žiniatinklio paslaugų srauto kalbą ir „Microsoft“ Xlang. Nuo to laiko viskas vyko į priekį.
Visa tai gali atrodyti taip, lyg tai apibūdina didžiules verslo operacijas. Taip yra, bet tiesa ir tai, kad BPEL gali būti naudojamas mažesnėms įmonėms palengvinti. Kiekvienam Merrill Lynch, kasdien atliekančiam milijonus sandorių, yra Pat Connors Investing, kuris per dieną atlieka tik 10 sandorių. Kiekvienam „Orbitz“ ar „Expedia“, kasdien apdorojančiam tūkstančius kelionių detalių, „Karen Seaberg Travel Company“ pasirūpina tik trims klientams per dieną.
Kitaip tariant, ne tik dideli berniukai ir mergaitės gali smagiai leisti laiką naudodamiesi neįtikėtinomis BPEL funkcijomis. Tai, pasak kelių kūrėjų, yra jo grožis: jis yra neįtikėtinai lankstus ir neįtikėtinai galingas, tuo pat metu siūlo neįtikėtinai lengvai naudojamus galutinio vartotojo procesus tiek dideliems, tiek mažiems.