Arterioveninė malformacija (AVM) yra įgimtas kraujagyslių defektas, dėl kurio pakeičiamas kraujo cirkuliavimas tam tikroje smegenų srityje. Arterijos ir venos, kurios netinkamai vystosi, sudaro klasterį, kuris neleidžia kraujui tekėti į netoliese esančius audinius. Smegenų AVM paprastai susidaro ankstyvame vaisiaus vystymosi etape, nors gydytojai nėra tikri dėl tikslių priežasčių. AVM daugeliu atvejų nesukelia jokių pastebimų simptomų, nors gali plyšti, jei kraujospūdis tampa per didelis, o tai gali sukelti didelį kraujavimą ir su ja susijusias komplikacijas. Smegenų AVM plyšimas yra neatidėliotina medicininė pagalba, kurią reikia atlikti chirurginiu būdu, kad būtų išvengta gyvybei pavojingos situacijos.
Arterijos paprastai tiekia kraują iš širdies į šimtus mažų smegenų kapiliarų, kurie savo ruožtu maitina smegenų audinį. Panaudotas kraujas išleidžiamas per venas ir nukreipiamas atgal į širdį, kad būtų galima pakartotinai prisotinti deguonimi. Smegenų AVM atveju arterijos ir venos sujungiamos, todėl kraujas patenka tiesiai į venas, nepasiekdamas smegenų audinio. Smegenų AVM paprastai yra pakankamai mažas, kad didžioji dalis kraujotakos vis tiek tinkamai praeina per smegenis.
Tyrėjai negalėjo nustatyti aiškių smegenų AVM vystymosi priežasčių ar rizikos veiksnių. Atrodo, kad nėra genetinio komponento, nes problema retai kyla šeimose. Aplinkos veiksniai, tokie kaip motinos mityba, vaistų vartojimas ar gyvenimo būdo veikla, taip pat nebuvo susiję su šia būkle.
Dauguma mažų smegenų AVM nesukelia sveikatos problemų. Tačiau vaikas ar jaunuolis gali dažnai patirti migreną ar traukulius, kurie vėliau yra susiję su AVM. Nedidelei daliai vyresnio amžiaus žmonių, turinčių neplyšusių, nediagnozuotų apsigimimų, taip pat sparčiai silpsta regėjimas, atmintis, koncentracijos gebėjimai. Kraujavimas yra didžiausias susirūpinimas dėl smegenų AVM, dėl kurio gali atsirasti silpnas galvos skausmas, regėjimo praradimas, tirpimas ir kalbos bei kvėpavimo sutrikimai.
Smegenų AVM gali likti nediagnozuotas, kol jis bus aptiktas atliekant kitų problemų, pvz., traukulių sutrikimų, tyrimus. Jei vaizdo skenavimas atskleidžia mažą AVM, neurologas gali nuspręsti atlikti prevencinę operaciją. Operacijos metu pašalinamas mažas kaukolės gabalėlis, o AVM išpjaunama lazeriniu prietaisu. Kitas populiarėjantis variantas vadinamas endovaskuline embolizacija, kuri apima tam tikro tipo klijų tiekimą į AVM, kad jis būtų užsandarintas ir užkirstas kelias kraujo tekėjimui.
Skubi chirurgija yra gyvybiškai svarbi gydant plyšusį smegenų AVM. Kol pacientui skiriama gyvybę palaikanti deguonies ir širdį stabilizuojanti terapija, AVM greitai pašalinamas, o perteklinis kraujas nusausinamas vakuuminiu vamzdeliu. Prognozė po operacijos priklauso nuo patirtos žalos dydžio, tačiau daugelis pacientų gali visiškai pasveikti taikant papildomas operacijas ir fizinę terapiją.