Termino tarpas yra terminas, vartojamas apibūdinti strategiją, skirtą įvertinti santykį tarp rizikos turėti turtą ir įsipareigojimų, kurie generuoja pajamas dėl kaupiamų palūkanų normų ir tų akcijų nepastovumo. Pagrindinė idėja yra nustatyti, ar prognozuojama grąža iš tokių investicijų, remiantis rezultatais rinkoje ir atitinkamos palūkanų normos rūšimi, yra pakankama, kad būtų galima nusipelnyti rizikos, kurią investuotojas prisiima kaip nuosavybės dalį. tos valdos. Nors brandos skirtumas laikomas labiau tradiciniu metodu, jis yra mažiau populiarus nei praėjusiais dešimtmečiais, o atliekant tokio tipo vertinimą dažnai naudojami kiti metodai.
Pagrindinis termino atotrūkio metodas apima atotrūkio arba intervalo, kuris šiuo metu yra tarp nuosavybės sąnaudų ir iš įmonės gautos naudos, įvertinimą. Šis procesas iš tikrųjų prasideda tada, kai investuotojas svarsto galimybę įsigyti turtą arba įsipareigojimą, ir apima prognozavimą, kas atsitiks su akcijų paketu nuo pirkimo datos iki tos dienos, kai sueis visas turtas. Šio tipo kiekybinis įvertinimas taip pat apima bet kokius galinčius įvykti įvykius, pvz., išankstinį obligacijų emisijos pareikalavimą, ir atsižvelgti į tai, kaip tai galėtų pakeisti investicijų grąžos tipą.
Taip pat galima įvertinti termino skirtumą bet kuriuo valdos gyvavimo laikotarpiu, pradedant nuo dabartinės datos ir atsižvelgiant į laiką, kuris praeis iki visiško išpirkimo. Šiuo atveju idėja yra įvertinti akcijų rinkos vertę strateginiais taškais nuo tos dabartinės datos iki išpirkimo datos, tada padauginti šias vertes iš palūkanų normos, kuri, kaip tikimasi, vyraus tais taškais. Akcijų, turinčių fiksuotą palūkanų normą, procesas yra gana paprastas. Kai taikoma kintama arba kintama palūkanų norma, tai reiškia, kad reikia atsižvelgti ne tik į rinkos pokyčius, turinčius įtakos akcijų paketo vertei, bet ir į pokyčius ekonomikoje, kurie keičia vidutinę palūkanų normą, kuri naudojama grąžai apskaičiuoti.
Vienas iš termino skirtumo metodo privalumų yra tas, kad jis padeda investuotojams nuspręsti, ar turto ar įsipareigojimo laikymas yra gera idėja, ar laikas parduoti turtą iki visiško termino būtų jo interesai. Tiksliai numatant, kas gali įvykti nuo dabartinės datos iki kito nustatyto taško, galima nuspręsti, ar turto našumas yra priimtino diapazono ribose, ar reikia jį pakeisti kitu turtu. Nors termino skirtumas nėra vienintelis būdas apsispręsti, termino atotrūkio naudojimas gali būti gana nesudėtinga priemonė atlikti šį vertinimą ir galbūt apginkluoti investuotoją informacija, leidžiančia galiausiai sutaupyti daug pinigų.