Branduolinė teisė yra įstatymų sritis, susijusi su branduolinių medžiagų naudojimu, kūrimu ir tyrimu taikiems tikslams, pavyzdžiui, moksliniams tyrimams, energijos gamybai ir gydymui. Kai kurie žmonės į šią antraštę įtraukia ir įstatymus, susijusius su branduoliniais ginklais, o kiti tai traktuoja kaip atskirą įstatymo kategoriją. Daugelyje šalių yra taikomi teisės aktai, skirti apsaugoti visuomenės saugumą ir interesus, taip pat yra tarptautinių įstatymų, susijusių su taikiu branduolinių medžiagų naudojimu.
Ši teisės sritis yra didelė ir labai sudėtinga. Branduoliniai elementai yra pavojingi ir gali būti piktnaudžiaujami, todėl svarbu apsaugoti sveikatą ir saugą griežtai kontroliuojant jų gamybą, naudojimą ir tvarkymą. Branduolinė teisė apima viską nuo saugos procedūrų ligoninėse, kuriose žmonės naudoja radioaktyviąsias medžiagas, iki atsakomybės už atomines elektrines, reikalaujant, kad tokios elektrinės atitiktų didelius draudimo reikalavimus, kad būtų padengta atsakomybė avarijos atveju.
Branduolinis mokslas ir technologijos yra labai didelės sritys. Mokslininkai radioaktyviuosius izotopus naudoja įvairioms užduotims atlikti, o branduolinė teisė reglamentuoja, kas turi prieigą prie šių medžiagų, kaip mokslininkai jas naudoja ir ką žmonės daro su jais, kai jos bus baigtos. Branduolinių tyrimų srityje dirbantiems žmonėms paprastai reikalingas saugos mokymas, jiems gali tekti praeiti biografijos patikrinimus ir įsitikinti, kad jų įrenginiai saugiai izoliuoja ir šalina.
Medicininiai tyrimai ir gydymas branduoliniais izotopais yra dar viena branduolinės teisės sritis. Įstatymas apima informacijos atskleidimą pacientams, izotopų tvarkymą medicinos įstaigose ir gamybos praktiką. Tikslas – užtikrinti, kad pacientai galėtų saugiai gauti radioterapiją, kartu apribojant piktnaudžiavimą radioaktyviaisiais izotopais ir apsaugant medicinos paslaugų teikėjus, kuriems gresia pakartotinis poveikis.
Branduolinė energija taip pat kelia susirūpinimą. Vyriausybės, turinčios branduolinės energijos įrenginius, nori užtikrinti, kad įrenginiai veiktų saugiai, laikytųsi šiuolaikinių procedūrų ir tinkamai šalintų branduolinių medžiagų atliekas. Branduolinių medžiagų sodrinimas jėgainei eksploatuoti taip pat gali gaminti medžiagas, kurios gali būti panaudotos bomboje, o tarptautinė teisė gali įpareigoti periodinius patikrinimus, siekiant patvirtinti, kad bet koks branduolinio sodrinimo naudojimas šalyje yra taikus.
Tarptautinėje branduolinėje teisėje pagrindinis dėmesys skiriamas tokioms temoms kaip neplatinimas, sauga transportuojant medžiagas ir izotopų prieinamumas tyrėjams ir gydytojams visame pasaulyje. Tarptautinė teisė apima sudėtingą sutarčių, taisyklių ir susitarimų tarp šalių, turinčių branduolinius pajėgumus, sistemą, užtikrinančią, kad branduolinės medžiagos būtų naudojamos saugiai ir taikiems tikslams. Tarptautinė teisė taip pat draudžia sprogdinti branduolinius ginklus kosmose, nors žmonės gali į kosmosą atsinešti izotopus mokslinių tyrimų ir plėtros tikslais.