Vadinamasis „branduolinis variantas“ Jungtinių Valstijų senate yra metodas, kuris gali būti panaudotas siekiant nutraukti nesėkmę. Filibusteriai yra svarbi turtingos Senato tradicijos dalis, ir nors filibusteriai nenaudojami dažnai, kai kurie sulaukė didelio visuomenės dėmesio. Pasirinkus branduolinį variantą, paprasta Senato dauguma galėtų priversti svarstyti klausimą, dėl kurio kilo ginčas, o tai reiškia, kad Senatas tęs savo kasdienį darbą ir prie šio klausimo grįš vėliau.
Prieš paaiškinant, kaip veikia branduolinis variantas, gali padėti sužinoti, kas yra filibusteris. Pagal JAV Senato taisykles niekas neriboja debatų ir diskusijų Senate svarstomu klausimu. Todėl senato sprendimui vilkinti naudojamas „filibuster“, kai senatorius arba senatorių grupė kalba su kalbomis. Įprastai senatorių grupė dirba kartu, kad sulaikytų nelaimingą atsitikimą ir, pavargdami, prekiauja vienas su kitu. Kol vykdomas filibusteris, Senatas negali tęsti savo kasdienės veiklos, vadinasi, pradės atsilikti.
Dėl to sprendimas dėl neteisėtų veiksmų nepriimamas lengvabūdiškai ir dažnai Senato nariai bando eiti į kompromisus, kol nepasiekė kaltės. Tačiau nusikaltimų pasitaiko, todėl senatoriai ieško būdų, kaip padaryti galą nelaimėms. Vienas iš būdų, kaip užbaigti pyktį, yra pasitelkti įvaizdį, verčiant nedelsiant balsuoti šiuo klausimu; jei 2/3 senatorių balsuoja kartu, svarstymas baigiasi ir Senatas gali tęsti savo veiklą.
Tačiau balsavimas už kūrybą ne visada būna sėkmingas, nes „filibuster“ dažnai apima konfliktą tarp labai mažos daugumos ir mažumos. Todėl nuo šeštojo dešimtmečio senatoriai kelis kartus pasinaudojo branduoline galimybe, kad užbaigtų nesėkmę.
Kai naudojamasi branduoline galimybe, senatorius, prieštaraujantis filibuster’iui, pertraukia pareiškimą dėl darbo tvarkos – prašymas pagal parlamentinę procedūrą, kurio metu pirmininko prašoma priimti nutarimą, siekiant nustatyti, ar buvo pažeistos Senato taisyklės, ar ne. Kadangi pastaba dėl darbo tvarkos yra skirta priminti Senatui jo taisykles, klausimas dėl darbo tvarkos gali būti pareikštas bet kuriuo metu, o pirmininkas privalo nedelsiant priimti sprendimą. Branduolinio pasirinkimo atveju senatorius, kuris pateikia pastabą dėl darbo tvarkos, prašo nedelsiant balsuoti šiuo klausimu, o pirmininkui nusprendus, kitas senatorius patraukia pateikti klausimą; kadangi pateikimas yra nediskutuotinas, tai verčia Senatą balsuoti, taip baigiant svarstymą, o balsavimo rezultatą lemia paprasta dauguma, o ne 2/3 balsų dauguma.
Branduolinės galimybės naudojimas yra labai prieštaringas, ir kai kurie žmonės teigia, kad tai sukuria pavojingą precedentą. „Filibuster“ šalininkai teigia, kad tai yra esminė Senato proceso dalis, užtikrinanti, kad Senate nedominuotų siaura dauguma, ir skatinanti bendradarbiavimą bei kompromisą tarp senatorių abiejose koridoriaus pusėse. Sulaužydama prieštaravimą, dauguma gali priversti Senatą gauti tai, ko nori, tačiau tai taip pat prieštarauja pagrindinei Senato dvasiai.