Kas yra Brathering?

Brathering yra vokiškas patiekalas iš silkės, kuri kepama ir marinuojama. Skonis gali būti labai aštrus ir stiprus, arba saldus ir rūgštus, pridedant cukraus ar kitų saldžių ingredientų. Daugumoje receptų reikalaujama naudoti žaliąją silkę, nors bet kokia rūšis gali būti naudojama su panašiais rezultatais. Yra keletas marinavimo variantų, pavyzdžiui, pomidorų padažo įtraukimas kartu su marinavimo prieskoniais arba azijietiškų ingredientų, tokių kaip sojos padažas ir imbieras, naudojimas. Gautą braškį galima valgyti su bulvių koše, sumaišyta su šonine, skrudintos duonos gabalėliais arba agurkų ir krapų salotomis, priklausomai nuo marinavimo metu naudojamų prieskonių.

Prieš pradedant ruošti brathering receptą, silkė turi būti tinkamai išvalyta ir paruošta. Šis procesas apima žuvies galvos, uodegos ir vidurių pašalinimą. Tada žuvis supjaustoma į dvi filė, po vieną iš abiejų kūno pusių. Filė gali būti iškaulinta naudojant adatines reples, kad sugriebtumėte už kiekvieno mažo kaiščio kaulo galo ir juos ištrauktumėte. Jei kaulai nebus išimti, marinuodami jie suminkštės arba visiškai ištirps.

Paruošta silkės filė nusausinama rankšluosčiu ir apkepama. Juos galima aplieti švelnia miltų danga arba pamirkyti kiaušinyje, o tada – miltuose arba džiūvėsėliuose. Apdengtos silkės kepamos aliejuje, kartais su svogūnais ar kitomis aromatingomis daržovėmis, kol iškeps ir įgaus auksinę plutą. Tada paruošta filė dedama į šoną, tačiau kitą žingsnį reikia laikyti šiltai.

Į marinatą, skirtą marinuoti, gali būti daug ingredientų, tačiau jis paprastai prasideda nuo acto, kuris kaitinamas keptuvėje. Klasikiniai priedai yra garstyčių sėklos, svogūnai, pipirų žirneliai, lauro lapai, aitriosios paprikos ir kvapieji pipirai. Visi ingredientai dedami į actą, kartais papildomai užpilant vandeniu ar net baltuoju vynu, ir verdami iki karšto. Kai kurie receptai reikalauja, kad prieskoniai pirmiausia būtų pakepinami aliejuje, kad išryškėtų jų skonis, nors tai nėra būtina. Kai karšta, gali prasidėti galutinis konservavimo procesas.

Į sterilius stiklinius indelius pripildoma šilta, kepta silkė. Karštas marinatas pilamas į stiklainius taip, kad apsemtų silkę. Uždarius stiklainius, užpilui leidžiama atvėsti iki kambario temperatūros ir dedama į šaldytuvą arba labai vėsioje vietoje. Prieš valgant silkę reikėtų leisti marinuotis nuo vienos iki keturių dienų, priklausomai nuo žuvies dydžio. Šviežiai pagamintas šaldytuvas išsilaikys dvi savaites ar ilgiau, o komerciškai įsigytas pasterizuotas šlifavimas gali trukti daug ilgiau.