Bronchų infekcija yra ūmi kvėpavimo takų liga, kurią sukelia virusas. Infekcijos sukelia uždegimą ir kvėpavimo takų susiaurėjimą, todėl sunku giliai kvėpuoti be švokštimo ir kosėjimo. Bronchų infekcija paprastai išnyksta per vieną ar dvi savaites, tačiau sunki infekcija, kurią lydi stiprus kosulys, gali sukelti lėtinių problemų. Dauguma žmonių gali įveikti ūmias infekcijas ilsėdamiesi, vengdami nesveikų įpročių, tokių kaip rūkymas, ir vartodami nereceptinius vaistus nuo kosulio. Sunkios ar lėtinės problemos atveju gydytojas gali skirti antivirusinių vaistų, kad palengvintų simptomus.
Kvėpavimo takų infekcijas gali sukelti kelių tipų virusai, nors dažniausiai jų kaltininkai yra gripas ir rinovirusas. Asmeniui, kuris turi lėtinių imuninės sistemos sutrikimų arba yra patyręs plaučių pažeidimą dėl rūkymo ar astmos, yra didesnė rizika užsikrėsti bronchų infekcija. Be to, maži vaikai ir pagyvenę žmonės dažniau patiria ilgalaikių problemų dėl susilpnėjusios imuninės sistemos.
Virusas dažniausiai patenka į organizmą per burną ir nosį ir greitai nukeliauja į kvėpavimo takus. Kadangi imuninė sistema bando kovoti su svetimais patogenais, ji sukelia uždegiminį atsaką plaučiuose ir gerklėje. Audiniai tampa sudirginti, patinę ir užpildyti gleivių pertekliumi. Dažni bronchų infekcijos simptomai yra švokštimas, gleivių atsikosėjimas, nuovargis ir karščiavimas. Žmogus taip pat gali jausti krūtinės skausmą ar spaudimą dėl nuolatinio kosulio.
Žmonėms, kurie patiria lengvas infekcijas, paprastai nereikia kreiptis į medicinos specialistus. Asmuo paprastai gali pasveikti ilsėdamasis, gerdamas daug skysčių ir tiesiog laukdamas, kol virusas pasireikš. Nereceptiniai sirupai nuo kosulio, gerklės purškalai ir aspirinas gali padėti palengvinti simptomus ir palengvinti miegą sergant bronchų infekcija. Jei kosulys tęsiasi kelias savaites arba sukelia didelį diskomfortą, reikia kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros gydytoją.
Gydytojas gali patikrinti, ar nėra ūminės bronchų infekcijos, stebėdamas paciento kvėpavimą, darydamas krūtinės ląstos rentgenogramą ir paimdamas kraujo bei gleivių mėginius kruopštai analizei. Gydytojas gali atmesti kitas galimas kvėpavimo sutrikimų priežastis ir tinkamai diagnozuoti. Pacientams paprastai išrašomi receptiniai antivirusiniai ir priešuždegiminiai vaistai ir jiems nurodoma reguliariai lankytis, kad įsitikintų, jog ligos netampa lėtinėmis. Dauguma žmonių visiškai pasveiksta per kelias gydymo savaites.