Kas yra brūkšninis junginys?

Brūkšnelis sudarytas iš dviejų anglų kalbos žodžių, sujungtų su brūkšneliu. Šie du žodžiai dažnai yra būdvardžiai arba daiktavardžiai ir gali būti vartojami patys, tačiau kartu su brūkšneliu jie reiškia skirtingą dalyką. Dažni pavyzdžiai yra „ne visą darbo dieną“, „didelės spartos“ ir „vyriausiasis redaktorius“. Kadangi anglų kalba nėra visiškai nuosekli, o rašomųjų kalba keičiasi, brūkšnelių vartojimas ne visada reglamentuojamas.

Brūkšninis junginys paprastai yra rečiausiai vartojama sudėtinio žodžio forma. Dažnai žodžiai prasideda atviruoju junginiu, pereina į junginį su brūkšneliu ir, dažnai vartojami anglų kalboje, bendrojoje leksikoje sujungiami kaip vienas žodis. Pavyzdys yra dviejų žodžių „raktas“ ir „lenta“ derinys, naudojamas atskirai apibūdinti kompiuterinį įrankį jo naudojimo pradžioje. Tada po tam tikro naudojimo jie sujungiami į brūkšnelių junginį: „klaviatūra“. Dažnai, kai šis vartojimas tampa įprastas, brūkšnelis palaipsniui atsisako ir terminas tampa vieno žodžio junginiu: „klaviatūra“.

Modifikuojantys ir aprašomieji įvardžiai dažnai naudojami brūkšneliu, kad būtų išvengta painiavos. Aprašomieji žodžiai, tokie kaip didelis, gelsvai žalias ir aukštas, derinami, kad sakiniai būtų aiškesni ir sujungtų du nesusijusius žodžius į vieną idėją. Toks terminas kaip „didelio pavojaus situacija“ be brūkšnelių gali sukelti painiavą. Šis terminas akivaizdžiai reiškia situaciją, kuriai gresia neišvengiamas pavojus. Be brūkšnelio jis būtų skaitomas „didelio pavojaus situacija“ ir galėtų apibūdinti tą patį, kaip brūkšnelį, arba galėtų apibūdinti „didelę“ situaciją (kaip ir padidinta), su pavojaus grėsme (nebūtinai „didelė“). Ši nauja konstrukcija visiškai pakeičia prasmę.

Be to, angliški terminai, kurių žodžiai yra viduryje arba daugiau nei du žodžiai, dažniausiai yra brūkšneliais, pavyzdžiui, karuselė, uošvis ar dešimtmetis. Tokiais atvejais dažniausiai terminas paverčiamas daugiskaita pridedant „s“ prie paskutinio žodžių rinkinio. Tačiau kai kuriais neįprastais atvejais terminas paverčiamas daugiskaita, pridedant „s“ prie pirmojo žodžio, dažniausiai daiktavardžio, pvz., „advokatai“.

Daugelis žodžių Anglijoje atsirado kaip vieno tipo junginiai germanų kalbomis, bet pasikeitė į kitą junginio tipą po kalbos pakeitimo 1066 m., kai įsiveržė normanų invazija. Kai kurie žodžiai buvo ką tik pakeisti laikui bėgant dėl ​​nepatogios rašybos ar vartojimo, o kai kurie žodžiai, pavyzdžiui, originalus Hermano Melville’io „Moby-Dick“ pavadinimas, buvo tiesiog atmesti, nes buvo prasmingesni arba atrodė natūralesni be brūkšnelių.