Bruožų nerimas apibūdina asmenybės sutrikimą, kuriam būdingas polinkis žiūrėti į situaciją kaip pavojingesnę nei ji yra. Žmonės, kenčiantys nuo nerimo, gali reaguoti į dirgiklius pernelyg didele baime ir pražūties jausmu, nepaisant nerealios katastrofiškos baigties tikimybės. Šis ilgalaikis nerimo sutrikimas gali sukelti panikos priepuolius, fobijas, obsesinį-kompulsinį sutrikimą ir kitas psichines sąlygas, įskaitant depresiją.
Žmonės, turintys nerimo bruožų, kasdienius įvykius interpretuoja grėsmingai, todėl jie saugo nuo numanomos nelaimės. Ši būklė dažnai sukelia fiziologinį atsaką, dėl kurio išsiskiria adrenalinas, leidžiantis žmogui kovoti ar bėgti. Šios būsenos metu pakyla kraujospūdis ir padažnėja širdies susitraukimų dažnis. Taip pat pagreitėja kvėpavimas, o kraujas veržiasi į stambiuosius raumenis, kad pasiruoštų skrydžiui. Šis primityvus gynybos mechanizmas sukuria budrumo būseną, kad būtų galima susidoroti su pavojingu įvykiu.
Paprastai, kai rizika išnyksta, nervų sistema grįžta į ramią būseną. Žmonės, kuriems diagnozuotas nerimo bruožas, dažniausiai išlieka pernelyg susijaudinę, nes adrenalino lygis išlieka aukštas. Kai kurie žmonės tampa pernelyg jautrūs fiziniams pokyčiams, kurie gali sukelti paranoją ir neurotizmą, susijusį su panikos priepuoliais.
Kai žmogus, jaučiantis nerimą, išsigąsta, jis gali manyti, kad gresia širdies priepuolis. Jam arba jai gali išsivystyti sveikatos fobijos, susijusios su fizine reakcija į nerimą. Kai kurie šiuo sutrikimu sergantys žmonės įsitikina, kad kiti pastebi jų fizinius simptomus, dėl kurių atsiranda socialinė fobija. Tyrimai nustatė ryšį tarp jautrumo nerimui ir kelių nerimo sutrikimų pacientams, kuriems diagnozuotas nerimo bruožas.
Tyrimai taip pat nustatė, kad bruožų nerimas blokuoja žmogaus gebėjimą toleruoti netikrumą. Jis arba ji gali būti linkęs su baime reaguoti į situacijas, su kuriomis kiti susiduria spręsdami problemas. Pavyzdžiui, žmonės, turintys obsesinį-kompulsinį sutrikimą, paprastai tiki, kad atsitiks kažkas blogo, jei jie nekartos tam tikro elgesio.
Genetika ir aplinkos veiksniai gali turėti įtakos būklei. Vienas tyrimas su dvyniais nustatė reikšmingą ryšį tarp prievartos vaikystėje ir nerimo sutrikimų. Tyrime nustatyta, kad genetika gali būti susijusi su smegenų cheminės funkcijos sutrikimu pernelyg nerimaujantiems žmonėms ir tam tikrų asmenybės bruožų išsivystymu, tačiau aplinka taip pat turi įtakos sutrikimui.
Žmonės, kenčiantys nuo nerimo, dažnai jaučiasi išsekę, jiems sunku užmigti ir jaučia nuovargį. Jie paprastai pasižymi padidintu išgąsdinimo atsaku į staigius judesius ir garsius garsus. Raumenų įtampa ir dažnas šlapinimasis apibūdina kitus su šiuo asmenybės sutrikimu susijusius simptomus.