Bruto darbo užmokestis yra terminas, vartojamas apskaičiuojant bendrą darbuotojo darbo užmokesčio sumą. Į šį skaičių įeina bet koks priedas prie įprasto arba bazinio darbo užmokesčio, kuris yra numatytas darbuotojo darbo sutartyje. Bruto darbo užmokestis paprastai yra atskaitos taškas skaičiuojant neto darbo užmokestį, kuris yra faktinis atlyginimas, kurį darbuotojas gaus iki to momento, kai iš darbuotojo bruto darbo užmokesčio bus atlikti atskaitymai.
Darbuotojo bazinio darbo užmokesčio priedo, kuris bus įtrauktas į bruto darbo užmokestį, pavyzdys yra užmokestis už viršvalandžius. Pavyzdžiui, darant prielaidą, kad greito maisto restorano darbuotojas per savaitę moka 400 USD (USD) pagrindinį atlyginimą ir per tam tikrą laiką dirbo, kad gautų 200 USD, bruto darbo užmokestis bus apskaičiuojamas papildomai pridedant pagrindinį atlyginimą ir užmokestį už viršvalandžius. į kitus taikomus elementus, tokius kaip priemokos ir premijos. Bendra šių skaičių suma sudarys darbuotojo bruto atlyginimą, tačiau viso bruto atlyginimo jis negaus.
Norint apskaičiuoti grynąjį darbo užmokestį, kuris yra faktinė darbuotojo gaunama suma, bruto darbo užmokestis turi būti pakoreguotas taikomų atskaitymų forma. Pavyzdžiui, jei darbuotojas yra profesinės sąjungos narys, tokie mokesčiai gali būti automatiškai atimami iš viso atlyginimo ir pervedami atitinkamai sąjungai. Šis atskaitymas yra papildomas prie kitų straipsnių, pvz., pajamų mokesčio, draudimo ir socialinio draudimo. Galutinis skaičius po visų šių atskaitymų yra faktinis atlyginimas, kurį darbuotojas gali tikėtis gauti iš darbdavio, o ne bruto atlyginimas.
Bruto darbo užmokestis gali būti skaičiuojamas periodiškai, kurį pasirenka darbuotojas, bandydamas gauti tokį atlyginimą vaizduojantį skaičių. Pavyzdžiui, ji gali būti skaičiuojama kas mėnesį, kas dvi savaites, kas ketvirtį ar net kasmet, priklausomai nuo to, ką sumą skaičiuojantis asmuo bando pasiekti. Kitas dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, yra tai, kad išskaitymai, kuriuos darbdavys gali atlikti iš darbuotojo atlyginimo, yra ribojami ir dažniausiai nustatomi pagal regione galiojančius įstatymus bei darbuotojo ir darbdavio sutarties sąlygas.