Būdvardžiai yra kalbos dalis, kuri gali egzistuoti arba nebūti kalboje, naudojama tam tikru būdu pakeisti daiktavardžio reikšmę. Anglų kalba plačiai vartoja būdvardžius, kad padėtų tiksliau apibūdinti daiktavardžius. Būdvardžiai anglų kalba gali būti suskirstyti į keletą atskirų grupių, ir yra tam tikra seka, kurią šios grupės seka sakiniuose, vadinamą būdvardžių tvarka.
Būdvardžių tvarka yra vienas iš tų dalykų kalboje, kuriuos retai pripažįsta gimtoji kalba, nesąmoningai įsisavinantys taisykles ir užtikrinantys, kad jų sakiniuose būtų vartojama teisinga būdvardžių tvarka, visiškai apie tai negalvodami. Tiesą sakant, jei paklaustumėte daugumos anglakalbių, kokia yra būdvardžių tvarka, jie negalėtų jums pasakyti, bet jei pateiktumėte jiems būdvardžių sąrašus ir nurodytumėte būdvardžius išdėstyti prieš daiktavardį, jie galėjo tai padaryti nesunkiai. Būdvardžių tvarka yra vienas iš dalykų, kurių reikėtų išmokyti tiems, kuriems anglų kalba nėra gimtoji, kad jų anglų kalba natūraliai skambėtų tų, kuriems ji gimtoji, ausims. Neteisingai išdėstyti būdvardžiai suteikia sakiniui „neteisingą“ jausmą, kurį gimtoji kalba iš karto perima.
Tikslios kategorijos, į kurias patenka būdvardžiai, nėra užrašytos akmenyje, o skirtinguose gramatikos šaltiniuose yra daugiau ar mažiau grupių nei kiti. Tačiau daugumoje jų yra mažiausiai šešios skirtingos grupės, naudojamos būdvardžių tvarka, o seka paprastai būna tokia pati.
Tiesiai prieš daiktavardį atsiranda tai, kas kartais vadinama frazes formuojančiais būdvardžiais arba paskirties būdvardžiais. Tai yra būdvardžiai, kurie tiesiogiai apibūdina daiktavardį, arba padeda sudaryti sudėtingą daiktavardį. To pavyzdys galėtų būti lenktyninis automobilis, kur lenktynės yra tikslas.
Prieš paskirties būdvardį, jei reikia, pateikiamas materialus daiktavardžio aprašymas. Šis būdvardis nurodo, iš ko susideda daiktavardis, pvz., plieninis lenktyninis automobilis. Prieš materialinį būdvardį yra vietos būdvardis, nurodantis, iš kur kilęs daiktavardis, kaip italų lenktyniniame automobilyje.
Prieš vietą atsiranda spalva, kaip raudoname lenktyniniame automobilyje. Prieš spalva yra forma, kaip ir elegantiškame lenktyniniame automobilyje. Prieš formą pateikiamas amžiaus aprašymas, kaip ir naujajame lenktyniniame automobilyje. Prieš amžių yra dydis, kaip mažame lenktyniniame automobilyje. Pačioje daiktavardžio frazės pradžioje pateikiami bet kokie nuomonės būdvardžiai, pavyzdžiui, gražus arba geriausias, apibūdinantys daiktavardį naudojant subjektyvius terminus.
Dauguma šių būdvardžių grupių labai konkrečiai tinka daiktavardžių frazės būdvardžių tvarkai, o sudėjus jas netinkama tvarka sakinys skambės neteisingai. Pavyzdžiui, jei apibūdintume savo lenktyninį automobilį kaip gražų, elegantišką itališką lenktyninį automobilį, būdvardžių tvarka atitinka aukščiau aptartas taisykles, ir viskas skamba gerai. Kita vertus, jei apibūdintume jį kaip gražų itališką lenktyninį automobilį, viskas yra maištininkė ir sakinys nepavyksta. Kita vertus, kai kurios grupės tam tikromis aplinkybėmis kartais gali būti keičiamos, tačiau tai yra pakankamai reta, kad tai nėra būdvardžių tvarkos problema – paprastai tai yra konkrečios idiominės išraiškos rezultatas.