Kas yra burnos anatomija?

Burnos anatomiją sudaro lūpos ir skruostai, gomurys, liežuvis ir dantys. Anatomiškai jis dažnai traktuojamas kaip virškinimo sistemos dalis ir kartais vadinamas burnos ertme. Burnos ertmės ribos apima ryklės angą, gomurį prie burnos stogo ir lūpas priekyje. Kai kurios burnos anatomijos dalys, ypač liežuvis ir lūpos, yra svarbios kalbos garsams gaminti. Kitos burnos dalys padeda kramtyti, laikyti ir nuryti maistą.

Lūpos ir skruostai padeda išlaikyti maistą vietoje kramtymo metu. Pagal burnos anatomiją jie sudaro didžiąją dalį burnos ertmės ribos. Lūpos arba lytinės lūpos ir skruostai susideda iš skeleto raumenų, padengtų oda. Lūpas formuoja orbicularis oris raumuo, o skruostus – buccinator raumenys. Daugelis raumenų, dalyvaujančių kuriant veido išraiškas, veikia lūpų judesius.

Gomurys sudaro viršutinį burnos anatomijos paviršių. Iš tikrųjų jis susideda iš dviejų dalių: kietojo gomurio burnos ertmės priekyje ir minkštojo gomurio užpakalinėje dalyje. Kietąjį gomurį standina šalia esantys kaulai, o minkštąjį – ne.

Liežuvis yra raumeningas organas, padedantis manipuliuoti maistu kramtant ir ryjant. Vidiniai liežuvio raumenys, esantys pačiame liežuvyje, gali pakeisti liežuvio formą kramtant ar kalbant. Išoriniai raumenys, pritvirtinti prie kaulo, yra atsakingi už liežuvio padėties keitimą burnos viduje. Liežuvį iš dalies dengia dariniai, vadinami papiliais, kuriuose kai kur yra laikomi skonio pumpurai. Dėl to liežuvis tampa svarbiu jutimo organu skonio pojūčiui.

Dantys raiščiais sujungti su viršutiniu ir apatiniu žandikaulio kaulais. Juos kramtant dalyvauja apatinio žandikaulio arba apatinio žandikaulio judesiai. Suaugusiojo burnos anatomijoje yra 32 dantys, jei įtraukiami išminties dantys. Iš priekio į galą jie vadinami smilkiniais, iltiniais dantimis arba dantukais, prieškrūminiais arba dviburniais dantimis ir krūminiais dantimis.

Atviri dantų paviršiai vadinami vainiku, o dalis žemiau dantenų linijos – vainiku. Dantų paviršių dengia emalis – negyvas sluoksnis, kurį daugiausia sudaro kalcio turintis mineralas. Po emaliu yra dentinas, kuris sudaro didžiąją danties dalį. Centre yra danties pulpa, kurioje yra nervai, susiję su atskirais dantimis.