Cista yra nenormalus maišelis, susidarantis kūne ir užpildytas dujomis, skysta ar kieta medžiaga. Burnos cista paprastai yra užpildyta skysčiu ir gali susidaryti bet kurioje burnos vietoje, įskaitant kaulus, lūpas, liežuvį, gerklę ar seilių liaukas. Paprastai jie yra neskausmingi ir paprastai mažesni nei vieno colio (2.54 cm) pločio. Infekuota arba pūlinė cista parausta, patinsta ir skausminga.
Dažniausiai pasitaikančios burnos cistos yra periapikinės cistos, kurias sukelia danties pulpos infekcinės ligos, ir danties cistos, dažniausiai susidariusios dėl pažeistų protinių dantų. Nors jie yra gerybiniai, odontologai paprastai rekomenduoja juos pašalinti, kad cista neišplistų ir nepažeistų netoliese esančių kaulų ar dantų. Paprastai pašalinimas gali būti atliekamas biure taikant vietinę nejautrą, tačiau dėl didelės cistos gali prireikti didesnės operacijos, kad būtų atkurtas bet koks pasislinkęs ar pažeistas kaulas.
Įprasta, kad burnos cista auga šalia negyvos šaknies ar nervo. Jei danties nervas žuvo, odontologai rekomenduoja šaknies kanalą, kuris pašalina nervą. Šios procedūros metu odontologas užpildo pašalinus nervą susidariusią erdvę, kuri padeda išvengti cistų susidarymo.
Cista, kuri auga žandikaulyje, vadinama ondontogenine cista. Paprastai jie yra neskausmingi, nebent yra užsikrėtę, ir nepastebimi tol, kol jie tampa pakankamai dideli, kad sukeltų žandikaulio kaulo išsipūtimą. Odontologai paprastai rekomenduoja pašalinti ondontogenines cistas, nes jos linkusios augti ir gali susilpninti arba sulaužyti žandikaulį bei pažeisti šalia esančius dantis. Juos taip pat galima pašalinti odontologo kabinete taikant vietinę nejautrą, kol cista nėra pakankamai didelė, kad būtų sukėlusi didelį kaulų pažeidimą.
Mucocele arba gleives sulaikanti burnos cista yra dažnas ir nekenksmingas reiškinys. Tai gali sukelti burnos, liežuvio ar lūpų audinio sužalojimas ar sudirginimas, pvz., burnos ar liežuvio vidinės pusės įkandimas, lūpos įsiurbimas tarp dantų arba liežuvio ar lūpos pradurimas. Paprastai jie yra neskausmingi, dažnai plyšta savaime ir užgyja be gydymo. Jei cista dirgina, ji auga ar atsisako plyšti, ją turi apžiūrėti odontologas, kuris gali ją nusausinti arba pašalinti.
Burnos cista nėra vėžinė; tačiau svarbu, kad odontologas ištirtų bet kurią cistą, kuri susiformuoja ir tam tikrą laiką išlieka, kad patvirtintų, jog tai tikrai cista, o ne navikas. Daugumą cistų galima stebėti vizualiai, nebent jos yra kaulo struktūros viduje, tokiu atveju reikalinga dantų rentgeno nuotrauka. Odontologas gali atlikti tradicinę biopsiją, kurios metu pašalinamas nedidelis audinių kiekis, arba adatos biopsiją, kurios metu adata iš cistos pašalinama dalis skysčio. Tada audinys ar skystis siunčiamas į laboratoriją, siekiant patvirtinti, kad struktūra iš tikrųjų yra gerybinė cista.
Jei cista yra patvari, nepatogi arba yra tokioje vietoje, kur gali būti pažeisti dantys ar kaulai, labai rekomenduojama ją pašalinti. Gleivių cistos atveju odontologas paprastai bando ištuštinti maišelį ir palaukti, ar cista ištirps pati. Yra tendencija, kad šios cistos kartosis, todėl rekomenduojama reguliariai tikrintis, kad būtų galima stebėti vietą.