Burnos karpos yra nenormalūs iškilę iškilimai, atsirandantys ant lūpų ir burnos gleivinės. Juos sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – grupė nepagydomų virusų, kurie dažniausiai plinta per lytinius santykius. Dauguma karpų atrodo kaip pavieniai pažeidimai ir nesukelia skausmo ar diskomforto, nors dėl ypač didelių karpų gali būti sunku nuryti. Negydomi burnos pažeidimai kartais gali virsti piktybiniais ir išplisti į kitas kūno dalis. Jei asmuo pastebi karpų burnoje, jis ar ji paprastai turėtų kreiptis į gydytoją, kad gautų tinkamą diagnozę ir sužinotų apie įvairias gydymo priemones.
ŽPV padermių, kurios gamina burnos karpas, dažniausiai užsikrečiama per oralinį seksą. Tačiau gali būti, kad virusas plinta bučiuojantis ar dalijantis burnos higienos priemonėmis su užsikrėtusiu asmeniu. Žmonės, kurių imuninė sistema susilpnėjusi dėl ligų ar imunosupresinių sutrikimų, dažniau užsikrės ŽPV.
Dauguma burnos karpų išsivysto kaip maži iškilimai ant lūpų, dantenų, vidinių skruostų ar burnos stogo. Karpa gali būti izoliuota arba atsirasti grupėje su kitais pažeidimais. Paprastai jie jaučiasi šiurkštūs liesti ir atrodo pakitę, šiek tiek raudonesni arba baltesni nei aplinkiniai sveiki audiniai. Karpos retai būna skausmingos, tačiau jos gali būti erzinančiose burnos vietose, dėl kurių gali būti nepatogu valgyti, ryti ir kalbėti.
Gydytojas arba stomatologas paprastai gali diagnozuoti karpas vizualiai apžiūrėdamas pažeidimus ir paimdamas audinių biopsiją, kad patikrintų, ar nėra piktybinių navikų. Taip pat gali būti atliktas kraujo ar seilių tyrimas siekiant patvirtinti ŽPV buvimą. Nustačius tikslią diagnozę, gydytojas gali paskirti tinkamą gydymo kursą.
Krioterapija ir elektrokauterija yra įprastos mažų, pavienių karpų gydymo procedūros. Specialistas gali užšaldyti karpą naudodamas krioterapijos priemones ir skystą azotą, kuris žudo audinį ir skatina jį nukristi. Karpą taip pat galima nudeginti lazeriu atliekant elektrokauterinę procedūrą. Esant dideliam pažeidimui, chirurgas gali iškirpti karpą skalpeliu ir susiūti sveikus audinius. Karpos ant vidinių ir išorinių lūpų dažniausiai gydomos vietiniais tepalais, siekiant jas sutraukti.
ŽPV negalima išgydyti vaistais, o karpos gali atsinaujinti net ir po sėkmingo gydymo. Pacientams patariama laikytis geros burnos higienos ir informuoti savo seksualinius partnerius apie savo būklę, kad būtų išvengta viruso plitimo. Reguliarūs burnos specialistų patikrinimai paprastai yra svarbūs siekiant užtikrinti, kad karpos būtų nedelsiant gydomos ir kad jos netaptų vėžinėmis.